Mums apskritai sudėtinga nuo mūsų pajamų atitraukti kad ir 5 procentus – auga vaikai, visko reikia dabar. Ir tuo pačiu mes nuolat girdime, kaip garbingos institucijos, asmeninių finansų konsultantai ir politikai mums primena – atsidėkite juodai dienai, kaupkite senatvei, nepasitikėkite vienu pajamų šaltiniu, išskaidykite riziką. O kaip mums tai padaryti, teiraujasi jie?
Būtent apie tokius asmenis labiausiai ir buvo galvojama, kai beveik prieš 15 metų buvo sukurta vadinamoji antroji pensijų pakopa arba pensijų kaupimas privačiuose fonduose. Kadangi asmuo, gaudamas mažas arba ir vidutines pajamas, nelabai gali dar ir taupyti, buvo nuspręsta jam padėti – pensijų kaupimui skirti dalį jo mokamų „Sodros“ įmokų. Beje, šis sprendimas buvo naudingas abiem pusėms – ne tik asmeniui, bet ir „Sodrai“. Blogėjant demografinei padėčiai, viešiesiems „Sodros“ finansams yra naudinga, kad nuo jos pečių būtų nukeliama dalis ateities įsipareigojimų.
Tad štai, pradžioje šis kaupimui pervedamas procentas buvo 2,5, po to jis buvo didinamas, kol pasiekė 5,5, o po to atėjo krizė. Tada prasidėjo karpymai, kirpta buvo net tris kartus ir tapo akivaizdu, kad toks apkarpytas taupymas senatvei yra nepakankamas. Todėl 2014 metais buvo įgyvendintas sprendimas, kuris galioja iki šiol. Kas norėjo, galėjo grįžti į „Sodrą“ – ir grįžo. Kas norėjo, galėjo kaupti tik 2 „Sodros“ tarifo procentinius punktus. O kas norėjo, galėjo dalyvauti mišrioje sistemoje, kurioje, be „Sodros“ tarifo, dar prisidedi pats, ir valstybė tada skiria subsidiją. Tokių asmenų dabar yra 570 tūkstančių – dauguma. Beveik tiek, kiek šalyje yra gaunančių senatvės pensiją. Iš viso kaupime vienaip ar kitaip dalyvauja dukart tiek – 1,28 mln. asmenų.
Šiam savo ketinimui pagrįsti politikai pateikia argumentus, kurie neva kompromituoja pensijų kaupimą.
Šioji sistema, kurioje valstybė prisideda dviem procentais nuo vidutinės algos, labiausiai naudinga mažiau nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Daugeliui jų tai yra vienintelė galimybė turėti tą kitą, alternatyvų, papildomą pajamų šaltinį senatvėje. Tačiau dabar valdantieji nori ir šią galimybę iš jų atimti. Atimti ir tuos beveik du šimtus milijonų eurų „Sodros“ tarifo pajamų padalinti dabartiniams pensininkams. Šiam savo ketinimui pagrįsti politikai pateikia argumentus, kurie neva kompromituoja pensijų kaupimą. Šie „kompromatai“ yra patys lengvai sukompromituojami, bet kalba dabar ne apie juos.
Kalba apie tikruosius politikų ketinimus ir politikos virtuvę. Taip, apie tą virtuvę, kurioje svarbu ištuštinti šaldytuvą, iššluoti atsargų spinteles, sušlamšti viską dabar, kol toje virtuvėje šeimininkauji TU. Ant svarstyklių dėti tuos, kurie dar kaupia, ir tuos kurie jau gauna pensiją, ir sverti ne ką kita, o tik jų balsus rinkimuose.
Ir tada verta grįžti prie to, nuo ko pradėjau. O kaip taupyti tiems, kurie gauna mažas pajamas? Nes turtingieji savimi pasirūpins bet kuriuo atveju. Ką, mažas pajamas gaunantieji irgi nori taupyti? Baikit, nemanau. Jie gi nieko nesukaups, sako politikai. Jiems gi „Sodra“ viską duos.
Artėja Kalėdos, dovanų metas. Mieli politikai, nupirkite visiems pensijų fondų dalyviams ausų kamštukus dovanų. Kad jie negirdėtų jūsų traukiamos dainos apie skurdo spąstus – eik basas, eik, pasaulis liūdnas – tau, mums jis – puikus.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
