Rūta Vainienė: Ką 2018-ųjų ekonomikai žada valdžia?

Metų prognozes jau išsakė ekonomistai, astrologai, meteorologai. Šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką mums šiems metams yra numačiusi valdžia. Vyriausybė, kaip žinia turi savo veiklos programą, kurią detalizuoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Profesionali, atsakinga ir atskaitinga Vyriausybė turėtų gana griežtai laikytis savo pasitvirtinto plano. Tik tada piliečiams galima orientuotis, kokios permainos jų laukia iš „valdiškų namų“. Taigi, šiame plane numatytos net 357 skirtingo didumo ir sudėtingumo užduotys, kurios šiemet turės būti įgyvendintos. Daugiau nei pusė jų – ketvirtajame Vyriausybės prioritete - Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra.
Rūta Vainienė
Rūta Vainienė / Asmeninio albumo nuotr.

Tiesa, mūsų valdžia mėgsta džiazą. Pernai buvo apstu sprendimų, kurie nenumatyti programoje, bet įgyvendinti. Tie, kurie numatyti - neįgyvendinti arba įgyvendinti „laisvai interpretuojant“. Mūsų valdžia yra toks truputį pažadukas, pasakė, kad bus taip, bet gali padaryt ir kitaip. Žvelgiant į priemones, budrumo mums prireiks ir šiais metais.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet valdžia gali keisti mokesčius. Kaip tai darys, programoje kalbama užuominomis. Pavyzdžiui, citata „Galimybių mažinti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo išimtis įvertinimas ir atitinkamų pasiūlymų pateikimas“ greičiausiai reiškia, kad ir toliau bus plečiama Sodros įmokų bazė. Užduotis, tradiciškai, lyg koks pasityčiojimas iš mokesčių mokėtojų, bus baigta ketvirtajame ketvirtyje, metų pabaigoje.

Taip pat metų pabaigoje sužinosime, ar bus taikomos Sodros lubos, mat valdžiai reikėjo daug laiko, kad išsiaiškintų galimybes jas taikyti. Tuo tarpu Sodros grindys, buvo įvestos be kokio nors analizavimo ir svarstymo, be programinės priemonės, ir netgi kai kurioms jų prieštaraujant. Programoje yra nuostata „Mokesčių naštos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims nuoseklus mažinimas“. Sodros grindys asmenų, kurie negauna net minimalios algos, mokesčių naštą pakėlė reikšmingai.

Mokesčių srityje gresia ir kažkokia mįslinga „Mokesčių apskaičiavimo smulkiajam verslui paslauga“, kuri neva tai leis pusiau automatizuotai tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą, o iš tiesų greičiausiai bus dar viena proga paišlaidauti išmaniosioms technologijoms.

Be to, kad numatoma peržiūrėti mokesčių už gamtinius išteklius tarifus, žinoma, irgi ketvirtajame ketvirtyje, daugiau keisti mokesčių planas nežada. Bet štai premjeras ir svarbiausioji šalies mokesčių inspektorė – žada. Premjeras žada pokyčių nekilnojamo turto apmokestinimo srityje. Pokyčių šioje srityje jau prigaminta ir pernai, beje, irgi nenumatytų programoje. Mokesčių inspekcijos viršininkė irgi žvalgosi į gyventojų nuomojamą turtą, ten norima padidinti mokestines įplaukas. Priemonių plane apie tai irgi nieko nėra parašyta, matyt reikia mokėti skaityti tarp eilučių.

Šiemet bus ir toks darbas atliekamas: „Alternatyvių kompleksinių priemonių, siekiant sumažinti cukraus vartojimą, parengimas, jų taikymo sąnaudų ir naudos vertinimo atlikimas ir pateikimas Vyriausybei“. Greičiausiai tai bus koks cukraus mokestis, fantazija tai gana ribota, nieko naujo čia ir nesugalvos.

Bene labiausiai lauktinas yra šis darbelis: „Baigiamojo (ex-post) vertinimo įdiegimas į teisėkūros proceso ciklą“. Būtų gera proga išravėti visas nesąmones, kurių gana apsčiai ir per tiek metų, o ir per pastaruosius metus, prikurta.

Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų