Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, kuri vienija valstybinių gydymo įstaigų vadovus, pateikė tokį padėties paaiškinimą – trūksta lėšų ir specialistų. Kaip čia taip, kas meluoja? Juk jei sistema medikui išgali sumokėti 30-40 tūkstančių, tai gal lėšų netrūksta? O jei specialistas, kaip sako ministras, per metus atlieka vos 40 operacijų, tai gal ir specialistų netrūksta, gal kaip tik – ligonių per mažai? O gal eilinį kartą labiausiai trūksta tvarkos, tik štai klausimas, kur – konkrečioje gydymo įstaigoje ar sveikatos sistemoje. Ir tada gal ne gydymo įstaigai, o pačiam ministrui laikas susitvarkyti.
O gal eilinį kartą labiausiai trūksta tvarkos, tik štai klausimas, kur – konkrečioje gydymo įstaigoje ar sveikatos sistemoje. Ir tada gal ne gydymo įstaigai, o pačiam ministrui laikas susitvarkyti.
Didžioji bėda, kurią „atrado“ ministras yra susijusi su vadinamuoju paslaugų prieinamumo užtikrinimu.
Kai kurių sričių specialistai turi keliauti po Lietuvą ne dėl to, kad Lietuvos pakraščiuose daug tam tikrų ligonių, o medikų trūksta. Visai ne.
Tai – tiesiog administraciniai parėdymai, kokia gydymo įstaiga, kokių specialistų privalo turėti. Nesukomplektuosi – gali kilti problemų su licencija ir su valstybiniu finansavimu.
Štai ir sudaro gydymo įstaigos sutartis su gydytojais, kurie į ligoninę atvyksta pabūti, panakvoti, suteikti vieną kitą konsultaciją, atlikti vieną kitą operaciją, o jiems dar ir degalus kompensuoja, kuo taip piktinasi ministras.
Tai štai, jei etatai rastųsi ne pagal palubinsko normatyvus, o pagal realų paslaugų poreikį, kurį turėtų nustatyti pačios gydymo įstaigos, neliktų specialistų – turistų. Gydymo įstaiga galėtų pasirinkti, kokias paslaugas teikia, kokioms susiformuoja etato krūvis. Galėtų sutartis su kitomis įstaigomis laisviau sudaryti. O atsiradusį vieną kitą pacientą nuvežti į kitą ligoninę, gal taip būtų racionaliau – juk specialistas be praktikos negali užtikrinti gydymo kokybės.
Bet čia ir gydymo įstaigos nelabai permainų nori – su didžiausiu pasipriešinimu buvo sutiktas dar ministro A.Čapliko sprendimas ligonių kasų lėšomis nefinansuoti mažų chirurgijos ir akušerijos skyrių. Suprantama, kiekvienas eilinis svajoja būti karvedžiu, ir kiekvienas rajonas norėtų turėti po Santariškes savo teritorijoje, tačiau puikiai suprantame, kad tai – iš fantastikos srities. Vadinasi, būtina optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, ir tai daryti reikia nuo minėtų paslaugų „prieinamumo“ standartų peržiūros. Kai gydymo įstaigos ne per prievartą, o iš neūkiškumo samdys specialistus – tada taip, tada tai būtų jų aplaidumas.
Kodėl algos skiriasi? Ogi todėl, kad privačios įstaigos pacientų mokamas priemokas priima į kasą, o algas moka iš sąskaitos. Ministre, necituokite Konstitucijos apie nemokamą gydymą, šiuo atveju gyvenimo realybė gerokai skiriasi nuo jos nuostatų.
Trumpai ir apie finansus. Lygiai prieš metus ministras viešai pastebėjo, kaip skiriasi medikų algos viešajame ir privačiame sektoriuje. Suprantama, gydytojas per etatus laksto būtent dėl mažų pajamų pagrindinėje darbovietėje.
„Štai atlyginimų disproporcijos: viešajame sektoriuje nuo 1075 iki 7-8 tūkst. litų, privačiame sektoriuje – nuo 2 tūkst. iki 34 tūkst. litų“, – teigė ministras. Pastebėjo, pasipiktino, bet išvadų nepadarė, sprendimų nepriėmė.
Kodėl algos skiriasi? Ogi todėl, kad privačios įstaigos pacientų mokamas priemokas priima į kasą, o algas moka iš sąskaitos.
Ministre, necituokite Konstitucijos apie nemokamą gydymą, šiuo atveju gyvenimo realybė gerokai skiriasi nuo jos nuostatų. Priemokos, yra ir valstybinėse įstaigose.
Nesenas atvejis – tarkime jos vardas Regina su aukštu spaudimu pakliuvo į ligoninę. Gydytojas sako – neguldom. 50 litų į kišenę – paguldė. Kitą dieną gydytojas sako – išrašom. Dar truputį į kišenę – paliko. Palatos kaimynė taip pat chalato kišenėmis naudojosi. Sakysite, tai – moralės problema?
Padeklaruokime viešus ir privačius interesus ir padės? Šįkart manau, kad efektyviau pradėti nuo finansų, nuo normalių algų medikams, ir priemokos legalizavimo, kaip šaltinio šioms algoms. Kai namų darbus atliks ministerija, ministras galės išleisti įsakymą, kad medikų chalatai būtų be kišenių ir tik vienoje darbovietėje. Žiūrėkite – ims ir suveiks!
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per Lietuvos radiją
