Jis gali dalyvauti pensijos kaupime lig šiol galiojančiomis sąlygomis arba kaupti papildomai, kartu gaudamas ir subsidiją iš valstybės biudžeto. Galvosūkis, kokią schemą pasirinkti tikrai nemažas, nes jame labai daug nežinomųjų. Nežinia, kokią pensiją po eilės metų galės mokėti „Sodra“, nežinia, kokia bus pensijų fondų grąža, galų gale nežinia, ar pasikeitusi finansinė padėtis leis vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus, jei žmogus pasirinks papildomai prisidėti iš savo kišenės.
Sprendimui palengvinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijų skaičiuoklę, į kurią suvedus duomenis apie stažą, gaunamas pajamas, apskaičiuojamas orientacinis būsimos visos pensijos dydis. Skaičiuoklės rengėjai perspėja, kad tai prielaidomis paremti skaičiavimai, neduodantys jokių garantijų ateičiai. Skaičiuoklė padeda apytiksliais skaičiais įvertinti tai, kas ir savaime yra akivaizdu: daugiau kaupdamas gausi didesnes pajamas senatvėje.
Žymiai detalesnę ir suasmenintą informaciją teikia ir „Sodra“. Tam reikia prisijungti prie „Sodros“ informacinės sistemos EGAS ir užsisakyti suvestinę apie prognozuojamą gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. „Sodrai“, kitaip nei žmogui, aktualus yra tik vienas klausimas – ar žmogus grįžta su įmoka į „Sodrą“, ar ne. Į žmogaus sprendimą „Sodra“ žiūri iš savo varpinės ir todėl pateikia informaciją TIK apie valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Pensijų fonduose sukauptos pensijos dydžio Sodra, natūralu, – nepateikia, bet kas yra tikrai nenatūralu ir nenormalu – ji neinformuoja, kad nepateikia kaupiamosios dalies. Žmogus lengvai gali būti suklaidintas, nes jeigu jam rodomas tik sodrinės pensijos dydis – peršamas sprendimas nekaupti. Suprantama, kad sugrįžus į „Sodrą“, sodrinė pensija didės, tačiau nekaupdamas žmogus gaus tik vieną pensiją – iš „Sodros“. Apie tai „Sodra“ tiesiog nutyli, palikdama žmogui pačiam susivokti, kur čia šuo pakastas.
Pensijų sistema iš „švarios“ dviejų pakopų sistemos buvo paversta sudėtinga mišrūne. Kasmet kaitaliota kaupimo dalis, tęstinumo nebuvimas kelia pagrįstų abejonių, ar ir patvirtinta naujoji sistema nebus pakeista. Lengviausia bus nurėžti valstybės subsidiją arba ją sumažinti, o tada jau keičiasi ir būsima kaupimo pensija. „Sodros“ darže taip pat daug parametrų, kuriuos valstybė gali kaitalioti ir iki pensijos, ir pensijoje. Jau išbandytas pensinio amžiaus ilginimas yra tapatus sodrinės pensijos dydžio sumažinimui. Virš dirbančių pensininkų taip pat nuolat kabės grėsmė, kad pensija gali būti nukirpta. O kur dar svarstymai nuo pensijos atskaityti gyventojų pajamų mokestį, kaip tai siūlo Tarptautinis valiutos fondas.
Kadangi šimtaprocentinių finansinių garantijų nei vienoje sistemoje negali būti, sprendimui priimti verta pasitelkti ne tik skaičiukus, bet ir principus. Tai, kad sukaupta pensija skirtingai nuo sodrinės yra paveldima, tai, kad kaupiamoji pensijų sąskaita egzistuoja fiziškai ir ji yra asmeninė, skirtingai nuo „Sodros“, kur nėra nei sąskaitos, nei lėšų ar vertybinių popierių joje – šie kertiniai sistemų skirtumai gali būti geresni finansų patarėjai, nei bet kuri skaičiuoklė.
