Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką – lengvatos mažinimo kryptimi. Pastarąjį kartą apmokestinimas buvo pakeistas 2013 metais. Dar kojų nespėjusią apšilti tvarką ketinama vėl keisti, ir ji įsigaliotų jau po trijų savaičių, nuo Naujųjų metų!
Kodėl tokie pakeitimai ir tokia skuba? Aiškinamajame rašte – keli argumentai. Pirmasis – lengvata veikia neefektyviai. Yra sudaryta apie 400 tūkstančių gyvybės draudimo sutarčių, ir tai kaip tik byloja priešingai – kad tai yra viena populiariausių gyventojų taupymo formų. Vadinasi, lengvata kaip tik – efektyvi. O jei ji neefektyvi – tai kokia prasmė ją naikinti?
Antras argumentas – lengvata daugiausia naudojasi turtingieji. Oho, jei jau turime kone pusę milijono turčių, tai tikrai labai gerai gyvename! O juk tiesa yra ta, kad ilgalaikis investicinis draudimas yra pagrindinis taupymo būdas kaip tik „ne milijonieriams“, o vidutinei klasei. Tai yra tiems, kurie nori sukaupti vaikų mokslams, svarbesniam pirkiniui ar įvykiui, ir nenori pernelyg rizikuoti.
Tiesa yra ta, kad ilgalaikis investicinis draudimas yra pagrindinis taupymo būdas kaip tik „ne milijonieriams“, o vidutinei klasei.
Trečias rengėjų argumentas – nes taip sako Lietuvos bankas, priežiūros institucija, savotiškas autoritetas. Įdomiausia, kad pats Lietuvos bankas dar nieko konkrečiai nesako ir nesiūlo! Savotiškas deja vu kita aktualia naujosios valdžios nagrinėta – embrionų šaldymo – tema, kuri užsibaigė per vieną naktį, po žmonėms palankaus pižamų vakarėlio.
Dar argumentuojama, kad pagrindinė nauda investiciniame gyvybės draudime gaunama būtent mokesčių lengvatos dėka. Čia taip ir norisi visai ne juokais pasakyti: kai mokesčiai yra dideli, didesni už investicijų grąžą, žinoma, kad mokesčių lengvata tada tampa svari. Juk jei gyventojų pajamų mokestis būtų du procentai nuo pajamų, jokių mokesčių lengvatų niekas niekada ir neprašytų!
Kodėl tokia skuba – visai neaišku. Lengvata jau taip „nususinta“, kad ir be pakeitimų yra praradusi savo svorį. Juk tai nebėra visiškas draudimo įmokų ir gautų išmokų atleidimas nuo gyventojų pajamų mokesčio, kaip tai buvo iki 2003 metų. Dabar tai, kas neapmokestinta įmokų mokėjimo metu, bus apmokestinta išmokos gavimo metu.
Visiškas atleidimas nuo mokesčio dabar galioja tik tuo atveju, jei žmogus gaus išmoką likus iki pensijos penkeriems metams arba jam bus nustatytas ribotas darbingumas, arba išmoką gaus jaunuolis iki 26 metų, išlaikius sutartį 5 arba 10 metų.
Negana to, ne visos gyventojo mokamos įmokos patenka po šia „lengvata“. Patenka tik tos, kurios kartu su kitomis lengvatomis neviršija 25 procentų gyventojo pajamų. Ir tai – ne visų, o tik tam tikrų pajamų! Tik tų, kurios apmokestinamos 15 procentų tarifu, iš kurių atimti visi NPD ir PNPD ir visi kiti atskaitymai. Į šias pajamas nepatenka pajamos, gautos pagal verslo liudijimus, ir visos neapmokestinamos pajamos! Suskaičiavo, kad biudžetas netenka kokių 24 milijonų eurų. Akivaizdžiai negerai suskaičiavo, nes nepaisė visų šių jau nustatytų apribojimų!
Darosi baugu ir įdomu, o kuo šį kartą baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis: mokesčiais ar vis tik – praregėjimu?
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per Lietuvos radiją
