Nors laiko apsisprendimui dar yra nemažai – iki birželio pabaigos, virš šimto dešimties tūkstančių asmenų jau priėmė savo neatšaukiamus sprendimus. Statistika rodo, kad didžioji dalis gyventojų rinkosi pirmuosius du būdus. Apie dvylika tūkstančių gyventojų nusprendė sugrąžinti į Sodrą savo sukauptas sumas. Turbūt ir šiems, jau apsisprendusiems, žmonėms, ir visiems kitiems, kurie dar svarsto alternatyvas, bus smalsu žinoti, o kur gi Sodra deda gyventojų sugrąžintas lėšas ir ką su jomis daro?
Statistika rodo, kad bendra gyventojų Sodrai sugrąžinta suma yra ne tokia jau ir maža – apie 30 milijonų eurų. Kur šie yra pinigai po to, kai pensijų fondai juos perveda Sodrai? Gal jie guli atskiroje sąskaitoje ir saugiai laukia, kol ateis metas mokėti pensijas šių lėšų buvusiems savininkams? Gal ši suma nugula kokiame nors rezerve, arba – kaip likutis nuolat „kabo“ Sodros sąskaitoje? Gal už šias lėšas Sodra nupirko kokių nors vertybinių popierių, kurie uždirba palūkanas?
Realybė yra tokia, kad ir su šiomis lėšomis Sodra elgiasi lygiai taip pat, kaip ir su visomis kitomis eilinėmis Sodros įmokomis. Kaip? Ogi jas nedelsiant išmoka. Ir net sunku būtų pasakyti – kam. Nes į bendrą katilą sukritę pinigai po to išdalinami kaip pensijos, motinystės išmokos, ligos pašalpos ir taip toliau. Taip veikia Sodros sistema. Kokios nors išskirtinės tvarkos dėl šių į Sodrą patenkančių papildomų pinigų numatyta nėra.
Trisdešimt milijonų eurų, dvylika tūkstančiai gyventojų – vidutiniškai kiekvienas grįžtantis į Sodrą jai iš karto perveda po du su puse tūkstančio eurų. Kas gi yra šie „altruistai“, kokių paskatų vedami jie priėmė tokį sprendimą? Gal žmogus tikisi gerokai didesnės pensijos? Gal pensija jam jau visai „ant nosies“, ir tada skaičiuoklės rodoma perspektyva gana tiksliai nurodo didesnės Sodros pensijos naudai? O gal žmogus tiesiog suklydo, kas, beje, irgi labai tikėtina – apie tai byloja vis dažnesni žmonių prašymai pakeisti jau priimtą sprendimą.
Į bendrą katilą sukritę pinigai po to išdalinami kaip pensijos, motinystės išmokos, ligos pašalpos ir taip toliau. Taip veikia Sodros sistema.
Motyvų, turbūt, yra visokių, o štai skaičiai rodo, kad, pavyzdžiui, 40-mečiui, kai šis išeis į pensiją sulaukęs 65 metų, už grąžintus į Sodrą du su puse tūkstančio eurų Sodra mokės kokiais 7 eurais didesnę pensiją. Vadinasi, kad grąžintoji suma bent jau „sugrįžtų“ žmogui, jam pensijoje reikia išgyventi .. virš 30 metų, tai yra iki 95 – erių. Šie septyni eurai gali būti indeksuojami, jei žmonių algos ir toliau didės. Bet gali ir smukti, jei ateitų krizė, ir algos būtų karpomos. Kaip bežiūrėsi, matematika čia gana miglota, bet juk ne tik skaičiais žmogus gyvas – gal jis besąlygiškai pasitiki Sodra, ir kam tada tie skaičiai.
Ne super toji matematika – ir Sodrai. Mat kas daug žmogui – 30 milijonų, Sodrai tėra katino ašaros. Vien pensijoms Sodra kasmet išmoka virš trijų milijardų eurų, taigi čia – vienkartinė vieno procento injekcija. Vis tik klausimas apie tai, kur Sodra „dės pinigus“, žmonių sukauptus pensijų sąskaitose, lieka aktualus. Sodra stengiasi išsamiai informuoti gyventojus, kokį kaupimo būdą pasirinkti. Ji nusipelno ir pagyrimų už paruoštus atsakymus į dažniausius klausimus, skaičiuokles, už pastangas padėti gyventojams priimti jiems tinkamiausią finansinį sprendimą. Tad šiame kontekste pačios Sodros finansų skaidrumas– būtų visai ne pro šalį.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT radiją.
