Iš tikro – nieko panašaus. Valstybinis socialinis draudimas, koks jis yra dabar, Lietuvoje atsirado pirmaisiais nepriklausomybės metais. Vėliau daug kartų buvo keistas, bet taip ir liko modelis, kuris neįtinka visiems – nei tiems, kurie moka itin dideles įmokas, nei tiems, kurie gauna itin mažas išmokas.
„Sodros“ kūne, galima sakyti, nėra nė vienos sveikos vietos, kur besi, ten – problema, ten – paradoksai. Ginantys „Sodros“ sistemą sako, kad žmogus iš prigimties nėra atsakingas ir savanoriškai nekaups, nesidraus ligai, senatvei, motinystei, tad būtina, kad jis tai darytų prievartiniu būdu. Tačiau „Sodros“ sistema tokia, kad net ir eilę metų įmokas mokėjęs žmogus nebūtinai gaus išmoką.
„Sodros“ kūne, galima sakyti, nėra nė vienos sveikos vietos, kur besi, ten – problema, ten – paradoksai.
Pavyzdžiui, jei jis neturės socialinio draudimo stažo, jam senatvės pensija nebepriklausys. Kadangi gyvenimas atsivėrus sienoms, išaugus emigracijai, ekonomiką periodiškai krečiant krizėms darosi ne itin „tvarkingas“, tokių periodų, kai žmogus negauna pajamų ir nemoka įmokų, gali susidaryti gana nemažai. Tada prasideda įvairūs visokių laikotarpių įskaitymai į socialinio draudimo stažą. Sistema dėl tokių manipuliacijų gaunasi ne tik sudėtinga, klampi ir neaiški, bet ir neteisinga. Žodis „neteisinga“ labiausiai ir tiktų apibūdinti šiai sistemai, kuri paradoksalu – asocijuojama būtent su socialiniu teisingumu ir neva skirta jam užtikrinti.
Nesenai už akių užkliuvo žinutė žiniasklaidoje, kad viena daugiabutį eksploatuojanti bendrovė iš pirmame aukšte gyvenančio žmogaus ėmė mokestį už liftą. Kilo nemažas šaršalas, jis net pasiekė žiniasklaidą. Žmogaus buvo atsiprašyta, jam grąžinta neteisingai apskaičiuota suma, daugiabutį eksploatuojanti bendrovė vis viena liko po padidinamuoju stiklu. O štai „Sodrai“ už panašius „darbelius“ niekas jokios pretenzijos nepareiškia, net mintis tokia niekam nekyla. „Sodros“ įmokos tarifas susideda iš kelių dalių. Vienas jų – motinystės (tėvystės) ir ligos draudimas. Tai štai, motinystei (tėvystei) priversti draustis ir tie, kuriems pati gamta jau neleis susilaukti palikuonių vien dėl jų amžiaus.
Esate pensininkas ir dirbate? Jūs irgi esate draudžiamas motinystės (tėvystės) draudimu, darbdavys už jus moka šio draudimo įmokas! Užsiimate individualia veikla? Individualia veikla užsiimantis asmuo draudžiamas tik motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, bet nedraudžiamas ligos pašalpai gauti. Jam aktualiau būtų ligos pašalpa? „Sodros“ sistemai nė motais, kas aktualu žmogui. Jai aktualiau, kas aktualu ir paranku sistemai.
Kad sistema tapo svarbesnė nei pats žmogus, kuriuo ji sukurta rūpintis, parodė ir pensinio amžiaus ilginimas, ir „Sodros“ gelbėjimas per krizę apkarpant pervedimus į privačius pensijų fondus. Valstybinio socialinio draudimo pertvarka yra tokia sudėtinga, tokia jautri, kad politikai metų metais nesiryžta sistemai suteikti bent simbolinio teisingumo: jei jau egzistuoja išmokų lubos, jas įvesti ir „Sodros“ įmokoms.
Kaip rodo įvairių socialistinių sistemų patirtys, deja, bet blogi dalykai gali tęstis labai ilgai. Vis tik spaudimas „Sodrai“ dėl emigracijos, dėl žmonių senėjimo, dėl skolų naštos jau toks didelis, kad šiais metais išrinktas naujasis Seimas savo kadencijoje tikrai turės „kažką daryti“. Reikia tikėtis, bus pagaliau padaryta žmogui, o ne sistemai.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per LRT radiją
