Taigi, nuo šiol mokytojo alga bus nustatoma ne už kontaktines valandas, t.y. – pamokas, su priedais, bet už etatą. Etatą irgi sudarys darbo valandos, tačiau jos bus kitaip apibrėžtos. Mokyklos vadovas, norėdamas, galės sukurti visą etatą mokytojui, kuris turės labai mažai pamokų, bet labai daug kitokios mokyklos bendruomenės veiklos.
Sakysite, mokytojų nepamokinę veiklą irgi reikia apmokėti? Žinoma, kad taip. Buvusioje sistemoje ji taip pat buvo apmokama. Ir namų darbų tikrinimas, ir pasiruošimas pamokoms, ir vadovavimas klasei – viskas buvo apmokama. Tiesiog apmokėjimo bazė buvo kontaktinės valandos, suteikiant nustatytą papildomą valandų skaičių už kitą mokytojo darbą. O pagrindinė mokytojų mažo darbo užmokesčio priežastis būdavo ne kas kita, o per maži darbo krūviai, per mažai pamokų.
Pagal naują tvarką darbo apmokėjimas bus organizuotas etatiniu principu. Ar etatinis apmokėjimas gali padidinti buvusį per mažą mokytojų darbo krūvį, ir atitinkamai – algas? Gali tik tuo atveju, jei etatas bus „išpūstas“. Pavyzdžiui, jei mokykla nutars, kad mokytojui reikia labai daug laiko ruoštis pamokoms, kad jam reikia labai daug laiko tikrinti sąsiuvinius ar bendrauti su mokinių tėvais – daugiau nei būdavo iki šiol. Ir dar tam, žinoma, reikia papildomų pinigų, kad naujai sukurtos veiklos būtų apmokėtos. Vyriausybė šiemet skyrė papildomus 17 milijonų eurų, iš viso skirs apie 95 milijonus, kas darbo užmokesčio fondą padidins ne daugiau nei penktadaliu. Ir tai reiškia, kad visi mokytojai nepradės dirbti pilnu etatu. Stebuklų nebūna – etatinis apmokėjimas bus, bet bus daug nepilnų etatų ir – deja, mažų algų.
Kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tai nauja tvarka skatina būti ne mokytoju, o mokyklos „etatiniu“.
Kitas didelis pakeitimas padarytas pačios mokyklos finansavimo tvarkoje. Mokykla gaus nebe vieną mokinio krepšelį, o krepšelį, sudarytą iš dviejų dalių. Viena dalis bus, kaip ir anksčiau, už kiekvieną mokinį, o kita dalis, kuris skirta mokytojų darbo užmokesčiui, bus už mokinių grupes, jų komplektus. Logika – ne visos mokyklos išlaidos priklauso nuo mokinių skaičiaus. Ir tai yra tiesa. Ar klasėje yra dešimt, ar penkiolika mokinių, mokytojas pamoką turi vesti. Jei iš mokyklos išeina penki vaikai, mokytoja pamoką vis viena vesdavo, o mokykla už tai krepšelio nebegaudavo.
Ir nors šis pakeitimas siejamas su mokytojų darbo užmokesčiu, jis, visų pirma, turės įtakos ne pačiam mokytojui, o mokyklai, kaip ūkiniam vienetui. Mokytojas juk dabar gaus už etatą. Pakeitimas santykinai labiau naudingas mokykloms, kuriose mokinių skaičius mažėja. Matomai taip siekiama palaikyti, saugoti, konservuoti regionines mokyklas, atidėti tinklo optimizavimą.
Kalbant apie mokymo kokybę, tai „gerosios“ mokyklos turės mažiau motyvacijų priimti papildomą mokinį, nes paskui jį atkeliaus tik krepšelio dalis. Kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tai nauja tvarka skatina būti ne mokytoju, o mokyklos „etatiniu“. Rugsėjo pirmoji artėja ir mokyklose dabar vyksta mugė, nes gi reikia švietimui skiriamus pinigus perkelti iš vienos kišenės į kitą kišenę.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per LRT radiją.
