Pirma. Kitais metais pakelsime diskusijų kultūrą Seime ir Vyriausybėje. Kalbėsime argumentų kalba, peržengsime partines ambicijas, susivienysime priimdami svarbius, nors nebūtinai populiarius, sprendimus. Tai sugrąžins valdžios institucijai prestižą.
Antra. Siurprizų nebus. Nebauginsime žmonių, kad vėl bus kitokia mokslo sistema, kad vėl bus kitokia, vien tik valstybinė, sveikatos apsauga. Darysime tai, ko reikia moksleiviams ir studentams, o ne mokykloms, darysime tai, ko reikia pacientui, o ne gydymo įstaigai. Tyrimai rodo, kad žmonėms reikia kokybės, o tai geriausiai garantuoja konkurencija.
Trečia. Susitelksime ties prioritetais, o tai yra pradėtų reformų tęstinumas. Tokių kaip verslo kontroliuojančių institucijų reforma, valstybės tarnybos reforma. Nebijosime pertvarkyti sveikatos bei socialinio draudimo sistemas, net jei tai mums kainuotų šiltą kėdę. Nepaskęsime smulkmenose, biurokratijoje ir biurokratų primestoje darbotvarkėje.
Ketvirta. Neįvesime nė vieno naujo mokesčio, neišplėsime jų bazės, priešingai – nuo 25 iki 20 sumažinsime mokesčių skaičių – atsisakysime mokesčių, kurių administravimas kainuoja brangiau nei surenkamos lėšos. Žmonėms liks daugiau lėšų apmokėti būtinąsias išlaidas.
Penkta. Išlaikysime valiutų valdybos sistemą ir tvirtą litą, negąsdinsime žmonių neatsakingais pareiškimais apie kokias nors permainas pinigų politikoje. Žmonėms patinka stabilumas, ypač pinigų srityje.
Šešta. Kylančias kainas žabosime mažinamu PVM ir paprastesniu verslo reguliavimu, niekada vardan reitingų nevaizduosime supermenų, galinčių kainas sumažinti antkainių reguliavimu.
Septinta. Nemanipuliuosime sąvokomis „monopolistas“ – tikras monopolistas Lietuvoje įmanomas, kai teisės aktai jį saugo nu konkurencijos. Panaikinsime tokias privilegijas.
Aštunta. Šešėlį naikinsime ne gaudydami bobutes turguje, o banginius. Kokiuose vandenyse jie veisiasi – Lietuvos tarnybos puikiai žino.
Devinta. Korupciją išgyvendinsime pradėdami nuo savęs. Paprastas žmogiškas principas – kai „viršūnėlės neima“, imti bijo ir „apačios“. Reikalausime, kad valstybės tarnautojai gerbtų žmogų, tarnautų jam, o ne susireikšminę naudotųsi savo galiomis.
Dešimta. Emigracija yra ne globalizacijos, o konkurencijos rezultatas. Todėl mes konkuruosime geromis darbo, verslo sąlygomis, o ne patriotiniais kvietimais ar piniginėmis vilionėmis sugrįžti.
Metams - kaip ir gana, netgi daugoka.
Pagal romaną, Brigita Džouns savo rezoliucijos metų pabaigoje neįvykdė. Tačiau Seimas ir Vyriausybė – tai ne romanas, ir ne silpna moteris. Valdžios sprendimai lemia ne vien jos vienos, o visų Lietuvos žmonių gerovę. Tad verta turėti metų rezoliuciją ir ją įvykdyti! Su Naujaisiais metais, Lietuvos žmonės! Be įprastų sveikatos ir meilės linkėjimų, linkiu jums ir prognozuojamos valdžios!
Komentaras per Lietuvos radiją.
