Tokių asmenų šiemet būta net 703. Juos pasieks daugiau nei 130 tūkstančių eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų. Iš viso šiemet daugiau nei pusė milijono gyventojų nusprendė paremti įvairias pelno nesiekiančias organizacijas ir skyrė joms apie 17 mln. eurų.
O tuo tarpu Seime du Seimo nariai užregistravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą. Joje siūloma, kad nuo 2019 metų gyventojai paramai galėtų skirti ne du procentus, kaip dabar, o visus tris. Tačiau esami paramos gavėjai tenesidžiaugia per anksti. Mat išskirtinę teisę į didesnę paramą gautų tik viena privilegijuota juridinių asmenų grupė – profesinės sąjungos. Jei gyventojų 2 procentų paramos skyrimo aktyvumas liktų toksai pat, profesinės sąjungos dėl pakeisto įstatymo galėtų gauti papildomus kone 9 milijonus eurų. Tik jos, ir niekas kitas.
Skirtingai nuo politinių partijų, ir nuo kitų juridinių asmenų-paramos gavėjų, ir nuo meno kūrėjų, profesinės sąjungos galėtų pretenduoti į visus 3 paramos procentus!
Profesinės sąjungos, kurios turi paramos gavėjo statusą, ir taip gali konkuruoti dėl gyventojų paramos. Bet juk tada reikia stengtis, įrodyti, kad veikla prasminga, ir kad gyventojas skirdamas du procentus pasirinktų būtent kurią nors profesinę sąjungą, o ne mokyklą ar bažnyčią. Taip sunkiau. Profesinėms sąjungoms paprasčiau ne gyventojus įtikinti, ir net ne savos profsąjungos narius, o tik kelis Seimo narius – pradžioje. Po to, dar keliasdešimt – ir prašom jums keli milijonai, ir net be jokios skriaudos kitiems paramos gavėjams. Beje, profesinėms sąjungoms „priklausytų“ ne tik tas vienas paramos procentas, kaip yra su politinėmis partijomis. Skirtingai nuo politinių partijų, ir nuo kitų juridinių asmenų-paramos gavėjų, ir nuo meno kūrėjų, profesinės sąjungos galėtų pretenduoti į visus 3 paramos procentus! Profesinių sąjungų privilegijų troškimas taip išbujojo, kad jos braunasi net į paramos sritį – o nuo ten jau tik vienas žingsnis, kad užsiropštų ir ant paties altoriaus.
Kaip žinia, privilegijų profesinės sąjungos ir taip turi apsčiai. Pradedant nuo to, kad profesinės sąjungos veikia pagal specialųjį įstatymą, kuris nustato joms specifinį statusą palyginus su kitomis organizacijomis, baigiant Darbo kodeksu, o ir nerašytomis privilegijomis. Suprantama, kad prie gaunamų privilegijų priprantama. Tik štai tas privilegijas dalijantys – Seimo nariai – turėtų pagrįsti, už ką visa tai. Pavyzdžiui, kad buvo įteisintas vieno procento paramos skyrimas partijoms, tuo metu jos neteko teisės gauti paramos iš juridinių asmenų.
O štai už ką profsąjungoms siūlomas toks išskirtinis dosnumas – visai neaišku. Vieno įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia panaikinti įstatymų prieštaravimus – mat susipainioję vos nesupriešino profsąjungų su politinėmis partijomis. Kitame aiškinamajame rašte priežastis irgi svieste išsviestuota – siūlo, kad gyventojui būtų lengviau gausiai remti profsąjungas. Palaukite, o tai profsąjungos kokiais nuopelnais užsitarnavo tokią privilegiją?
Kadangi jau kalba eina apie paramą gyventojų pajamų mokesčio lėšomis – dar vienas žodis apie finansų skaidrumą. Finansinės ataskaitos – retenybė pačių profesinių sąjungų gyvenime. Tokia reta, kad profsąjungų internetiniuose puslapiuose tenka ieškoti kaip kokio triufelio. Čia ir mielas paršiukas nepadės..
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
