Štai mokyklai skirtoje sveikatos pažymoje nuo pernai būtinas ir odontologo įrašas, kad vaikučio dantys patikrinti, gal sveiki, gal pagydyti. O gal ir ne. Nes toks apsilankymas pas odontologą iš esmės nieko nekeičia. Supraskime, kad normaliu atveju tėvams tikrai rūpi vaiko dantys, ir jie tuo rūpinasi be papildomo raginimo. Jei atvejis nenormalus, ir tėvams nerūpi, arba jie neturi pakankamai lėšų šiam rūpesčiui – vizitas pas gydytoją apsiribos parašu, bet ne gydymu.
Dar vienas keisto rūpesčio vaikų sveikata pavyzdys - vaikų maitinimas darželiuose. Arbata su gausiai cukraus, privalomas pienas ir mėsa – sveikos mitybos principais paremtos universalios taisyklės, skirtos sveikam vaikui, visai netinka alergiškam ar netoleruojančiam kai kurių produktų. Tik po skandalo, kai vienam darželiui nebuvo suteikta licencija vaikus maitinti vegetarišku maistu, nuo pernai rudenio tai pagaliau buvo leista.
Taigi, metai - Vaikų sveikatos, tad Vyriausybei pasiūlyta per šiuos metus patvirtinti priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms įgyvendinti. Sveikatos apsaugos ministerija dar pernai sudarė darbo grupę, kuri svarsto, kaip pagerinti vaikų sveikatą. Kadangi ligšiolinės sveikos vaikų gyvensenos iniciatyvos, tiesą pasakius, kėlė abejonių, pasidomėjau, ką gi ketina siūlyti darbo grupė.
Darželiai ir mokyklos privalės įsteigti etatus, bus priimti visuomenės sveikatos specialistai ir apibrėžti jų tikslai, numatytos funkcijos ir darbo organizavimas. Nieko nesuprantu.
Citatos nepateiksiu, ji labai griozdiškai, iš karto verčiu į žmonių kalbą: darželiai ir mokyklos privalės įsteigti etatus, bus priimti visuomenės sveikatos specialistai ir apibrėžti jų tikslai, numatytos funkcijos ir darbo organizavimas. Nieko nesuprantu.
Pamenu, dar 2006-aisiais įsigaliojusį įsakymą, kuris jau reglamentavo visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose. Pakankamai laiko įsitikinti, kad „etatas per prievartą“ tikrai negerina sveikatos.
Tęskime, cituoju - „darbo grupės nariai (...) nutarė siūlyti griežtesnį kai kurių maisto produktų reklamos (...) reglamentavimą, riboti sveikatai nepalankių produktų reklamą vaikų laidose ir leidiniuose.“ Taip, dar vienas nulinio rezultato reglamentas. Pavyzdžiui, tabako reklama draudžiama visur, draudžiamas ir jo pardavimas nepilnamečiams, o dūmelis rūksta virš dažnos mokyklos ar šalia jos tvoros.
Darbo grupėje nagrinėta labai daug temų – ir vegetarinė mityba, ir fizinis aktyvumas, ir žindymo svarba, ir lytinė elgsena, ir net „sveikatos netolygumai tarp Lietuvos regionų“. Neapleidžia nuojauta, kad gera iniciatyva gali virsti tiesiog „suneštiniu baliumi“ ant biurokratų stalo, po kurio visi susėmę už pilvų ir dar tenka išmesti daug maisto. Bus įtraukta daug žmonių, išleista krūvos pinigų, ataskaita atrodys įspūdingai, veiksmo daug – tik rezultatų mažokai. Žinote kodėl? Nes „kiekvienos šeimos neabejingumas“, kuris įvardijamas kaip svarbiausias, siekiant vaikų sveikatos, siūlomomis priemonėmis yra nustumiamas į užribį. Pailsėkite, tėvai, dabar vaikų sveikata pasirūpins valdžia.
Šis Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per Lietuvos radiją
