Jiems didės neapmokestinamasis pajamų dydis. Mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą mokės ir mažiau nei 30 tūkstančių eurų per metus gaunantys asmenys, kurie užsiima individualia veikla ir priklauso vadinamosioms laisvosioms profesijos. Mokesčių atostogos metams bus suteiktos tiems, kurie pirmą kartą gyvenime pradėjo verslą. Tačiau čia gerosios naujienos ir baigiasi.
Toliau rikiuojasi, švelniai sakant, vulgarusis mokesčių kėlimas. Kam kils mokesčiai, jei Vyriausybės parengtas planas būtų įgyvendintas? Jie didės tiems asmenims, kurie užsiima individualia veikla ir lig šiol moka 5 procentų gyventojų pajamų mokestį. Jiems mokestis didės progresyviai, iki 15 procentų. Negana to, pagal Finansų ministerijos pateiktus efektyvaus mokesčio tarifo skaičiavimus, kyla įtarimas, kad progresinį tarifą individualiai veiklai žadama taikyti itin inovatyviai, švelniai pasakius. Mokesčiai yra žmonių kūrinys, tad nenuostabu, kad nauji žmonės gali sukurti naujų schemų. Tačiau pasaulyje įprasta, kad esant progresiniam apmokestinimui, didesnis apmokestinimo tarifas taikomas tik pajamoms, kurios viršija nustatytą laiptelį. O toms, kurios iki jo – taikomas mažesnis tarifas. Jei, kaip siūlo ministerija, iki 10 tūkstančių eurų pelnui būtų taikomas 5 procentų tarifas, tai net ir 50 tūkstančių gaunantis asmuo turėtų nuo pirmųjų dešimtiems tūkstančių mokėti tuos pačius 5 procentus. Finansų ministerijos pateikti skaičiai apie efektyviuosius tarifus kelia pagrįstų įtarimų, kad gali būti kitaip. Kad didesnis tarifas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, jei jos viršija nustatytą ribą. Koks tai yra absurdas, bus verta pakalbėti tada, kai matysime ne reformos skaidres, o parengtus teisės aktus.
Mokesčių kėlimui turi būti pasirengę ir nekilnojamojo turto savininkai. Čia irgi siūlomas progresinis tarifas, ir dar kokio dydžio – 2 procentai nuo mokestinės turto vertės! Šis mokestis klastingas tuo, kad kyla ne tik tada, kai pakelia tarifą. Jis kyla ir tada, kai Registrų centras pakeičia mokestinę vertę. Kitas mokestinės vertės perskaičiavimas – 2021 metais. Jokio poilsio turintiems nekilnojamojo turto – vien pamąstymai, ar neperrašius jo juridinio asmens vardu – juk jiems mokestis mažesnis, štai Vilniuje – vienas procentas.
Tie, kas gauna mažiau nei minimalią algą, irgi turi įtempti ausis. Mat siūloma, kad „Sodra“ būtų skaičiuojama nuo minimalios algos, nepaisant, kokia etato dalimi žmogus dirba. Kai kuriais atvejais gali nutikti taip, kad „Sodrai“ darbdavys turės atseikėti daugiau nei sumokės darbuotojui! Ministras žadėjo išimtis tiems, kurie objektyviai dirba maža etato dalimi, pavyzdžiui, yra kokios nors nedidelės garažų bendrijos pirmininkas. Bet visų tokių atvejų – neaprašysi. Kita vertus, o kurgi žadėtas mokesčių sistemos paprastumas?
Nežinia kodėl pasiūlyta pakelti PVM viešbučiams. Čia irgi keista mokesčių kūrėjų inovacija, juk viešbučiai didžiąja dalimi apgyvendina užsieniečius, ir tai reiškia paslaugos eksportą. PVM eksportui įprasta – nulinis tarifas.
Vis tik mokesčių reformas mūsuose lydi ir dar vienas užkeikimas – niekaip nepavyksta jų įgyvendinti taip, kad viskas būtų laiku, kad mokesčių pakeitimai būtų priimti likus pusei metų iki jų įsigaliojimo. Štai ir dabar, turime tik skaidres, o Finansų ministerija iki liepos pirmos vykdo konsultaciją su gyventojais. O kur dar visa procedūra Seime. Ir vėl, deja vu, kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.