Vienų verslų nykimą, kitų – atsiradimą arba transformaciją lemia daug įvairių veiksnių. Paminėčiau keletą kritinių: naujų technologijų / technologinių sprendimų atsiradimas; pažangiai mąstančios, kuriančios ir diegiančios naujoves verslios visuomenės formavimasis; palanki verslo reguliavimo aplinka.
Galima teigti, jog tai klasikinės tiesos, tačiau tik jas suvokiant ir imantis veiksmų gaunamas rezultatas. Be to, kalbant apie naujų verslų atsiradimą, galima būtų teigti, jog žmogaus išmonė ir fantazija yra neribota, nors čia dar reikia pridėti ir rinkoje esantį poreikį, už kurį vartotojas būtų pasirengęs mokėti.
Stebint dabartines tendencijas ir „Pramonė 4.0“ vystymosi kryptis, galima teigti, jog labiausiai bus linkę nykti ar transformuotis tokie verslai, kuriuos galima automatizuoti, skaitmenizuoti. Tai galėtų ženkliai paveikti logistikos, prekybos, finansinių paslaugų, sveikatos priežiūros sektorius.
Ateities klientas norės individualaus dėmesio, pilnos informacijos apie prekes ir paslaugas bet kuriuo paros metu, gerų atsiliepimų apie jį dominančius dalykus, didelio pristatymo greičio ir patikimumo garantijų.
Jau dabar stebime nykstančius-besitransformuojančius paslaugų sektorius. Tradicinės pašto paslaugos, atsiskaitymas už komunalinius patarnavimus, transporto popieriniai bilietai – tai tik keletas kasdienių pavyzdžių, kuriuose popierių keičia skaitmeninės priemonės.
Bendrai žiūrint, visur, kur vienaip ar kitaip yra susijęs informacijos aspektas, įvyko ženklių, bet šiandien mums įprastų pokyčių. Susirašinėjimas popieriuje mažėja, atsiskaitymų didžioje dalis vyksta elektroninėje erdvėje, turime įvairias korteles ne tik nuolaidoms, bet ir asmens identifikavimui, finansiniams atsiskaitymams. Internetas, kaip informacijos perdavimo aplinka supaprastino daugelio kasdienybę.
Tačiau visgi reikėtų nusiteikti, jog verslo transformacijos bus neišvengiamos visose srityse ir tai bus susiję su informacinių signalų perdavimo, apdorojimo, analizės dar spartesne skvarba į visų mūsų gyvenimą. Su kai kuriomis aukštosiomis technologijomis Lietuva žengia koja kojon, kai kur netgi esame priešakinėse pozicijose, o kai kur (žvelgiant į tradicines, mažos pridėtinės vertės veiklos sritis) atsiliekame.
Tačiau tai yra natūralu, ne visi verslai yra linkę investuoti į kol kas neaiškios investicijų grąžos inovacijas, reikia atitinkamų finansinio skatinimo ar apsidraudimo priemonių, o kai kur reikalingas didesnis investavimas į verslumo mentaliteto ugdymą, švietimo/mokymo sistemos tobulinimą.
Tiesmukai įvardinti konkrečius verslus, kurie bus pelningiausi ateityje, yra sudėtinga. Išskirčiau keletą pelningų ateities verslų požymių: konkurencinis išskirtinumas-unikalumas, suteikiantis papildomą vertę vartotojui; atitinkamo rinkos dydžio užėmimas/valdymas, masiškumas; vartotojui priimtinas kainos ir kokybės santykis; geri palaikomi ryšiai su savo klientais, gerų klientų atsiliepimų viešinimas.
Ateities klientas norės individualaus dėmesio, pilnos informacijos apie prekes ir paslaugas bet kuriuo paros metu, gerų atsiliepimų apie jį dominančius dalykus, didelio pristatymo greičio ir patikimumo garantijų.
Visgi manau, kad pelningi turėtų būti ir smulkūs verslai, reikalaujantys intensyvaus rankų darbo, vienetinių individualizuotų paslaugų, aukštos kokybės, didelės kainos už išskirtinumą.
Kompleksinis suvokimas, kaip išspręsti kliento problemą jam siūlant eilę sprendinių ir papildomų galimų prekių/paslaugų, bus ypač reikalingas ateityje. Kiekvienas darbuotojas, jau nekalbant apie vadovą ar savininką, turės suprasti pagrindinį tikslą, kuris padeda verslui uždirbti, ir jo siekti.
Informaciniame kontekste gyvybiškai svarbus bus ryšių su vartotojais valdymas, savalaikis reikalingos bei patikimos informacijos pateikimas, jos prieinamumas. O jeigu paprastai kalbėti: savo vartotojo/kliento kuo geresnis pažinimas, patikimos ir abipusiai (klientas – įmonė) pagarbios partnerystės kūrimas.
Tai vers įmones turėti aukščiausios kvalifikacijos motyvuotus darbuotojus, kurie į įmonės veiklą žiūrės kaip į savo gyvenimo neatsiejamą dalį. Tokiose įmonėse darbuotojas bus lygiavertis partneris, o ne tiesiog samdomas specialistas.
Rytis Krušinskas yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius, Finansų katedros vedėjas.
