Saulius Kutas: Naujosios Visagino AE nauda matuojama ne vien pigesne elektra

Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje mirgėte mirga antraštės, kurių autoriai dėsto abejones dėl būsimosios Visagino AE statybų. Visuomenė gąsdinama neva jos pečius užgriūsiančia finansine našta; tvirtinama, kad šalies energetinį saugumą reikėtų užtikrinti kitais būdais, kurie, atidžiau pasigilinus, skamba gana utopiškai. Tenka apgailestauti, kad tokiuose pasisakymuose apie vieną didžiausių investicinių projektų Lietuvos istorijoje, Visagino atominę elektrinę, dažnai nutylima visa tiesa ir faktai bei skaičiai, atskleidžiantys, kokią naudą valstybei ir jos gyventojams šis projektas suteiks.
Saulius Kutas
Saulius Kutas

Tačiau taškus ant „i“ neseniai sudėliojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Viešėdama Rumunijoje, ji taip pakomentavo susidariusią situaciją: „Energetinio saugumo srityje, manau, kad ir mums yra ko pasimokyti bei stebėti įdėmiau. Pavyzdžiui, rumunai planuoja tranzitinį suskystintų gamtinių dujų terminalą, perduoti dujas iš Kaukazo į Europą, taip pat turi du atominius reaktorius ir planuoja statyti dar du. Ir tai šalis, kuri nėra tokia turtinga. O mums mėgina kažkas įteigti, kad tai labai brangu. Ši šalis tiki ir yra įsitikinusi, kad tai naudinga, ji stato pati, be jokių partnerių iš savo kuklaus ir skurdaus biudžeto, nes yra įsitikinusi, kad tai pigiausias ir saugiausias kuras su gera technologija“.

Oponentai, gąsdinantys visuomenę didele Visagino AE gaminamos elektros energijos savikaina ir per didelėmis Lietuvai investicijomis, neturėtų pamiršti, kad naujoji elektrinė yra tarptautinis projektas. Jam taikomi tokie pat standartai, kaip ir visoms pasaulyje statomoms elektrinėms. Todėl kalbos, kad kitose atominėse elektrinėse gamybos savikaina bus daug mažesnė, o Lietuva elektros energijos galės nusipirkti pigiau užsienyje, yra tiesiog visuomenės klaidinimas. Siekdami energetinio saugumo, mes siekiame tapti globalios energetikos sistemos dalyviais. Smulkaus elektros energijos pirkėjo vaidmuo Lietuvai būtų pražūtingas.

Būtina pabrėžti, kad siekiant gauti naudos, reikia įdėti daug pastangų bei nemažai investuoti. Būsimosios atominės jėgainės statybos kainuos apie 17 milijardų litų. Lietuvos energetikos bendrovės investicijos į atominę elektrinę sudarys apie 6 milijardus litų. Kitą dalį, apie 10-14 mlrd. litų, investuos jėgainės statybos partneriai: Latvijos, Estijos energetikos bendrovės bei strateginis investuotojas, Japonijos bendrovė „Hitachi“.

Palyginkime: 6 mlrd. litų ‒ tai suma, kurią dabar Lietuva sumoka Rusijai, per 3-4 metus importuodama elektros energiją ir dujas, reikalingas jai pagaminti. Kadangi jėgainės statybą remia Europos Komisija, JAV, Japonijos vyriausybės, visam projektui bus galima pasiskolinti lėšų iš tų šalių fondų, eksporto kredito agentūrų. Skolintis lėšų galėsime ilgesniam laikui, geresnėmis sąlygomis ir žymiai pigiau nei komerciniuose bankuose. O tai reiškia naudą ir didesnę pelno grąžą akcininkams. Tarp jų ir Lietuvai.

Visagino AE bus eksploatuojama 60 metų. Per tą laiką Lietuvos bendras produktas padidės 27-35 milijardais litų. Nauda akivaizdi, kaip ir tai, kad ne tik reikės mažiau importuoti elektros energijos, bet ir bus galima ją eksportuoti.

Kita vertus, investicijos į Visagino AE šalies biudžetą papildys 5-6 mlrd. litų sumokėtų mokesčių. O per visą eksploatacijos laikotarpį mūsų šalis gaus apie 38 mlrd. litų dividendų.

Investicijų naudą pajaus ir Lietuvos bendrovės. Įvertinta, kad statybų metu mūsų bendrovės galėtų pretenduoti į darbus, kurių vertė sieks 5,2 mlrd. litų. Statant elektrinę bus sukurta 6 tūkstančiai naujų darbo vietų. Taigi nauda Lietuvos ir viso Baltijos regiono ekonomikai akivaizdi.

Visagino AE projektas būtinas Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti. Šiuo metu mes importuojame 75 procentus suvartojamos energijos, esame priklausomi nuo dujų importo iš vieno šaltinio. Taigi, būtina didinti energetinį saugumą. Ir tai daroma ne bet kokia kaina, o siekiant naudos šaliai, visiems jos gyventojams.

Ekonominę Visagino AE naudą apskaičiavo ne tik Lietuva. Tai padarė ir Estija, ir Latvija, ir bendrovė „Hitachi“, į projektą investuosianti 20 proc. reikiamų lėšų. Vadinasi, privatus investuotojas įvertino, kad Visagino AE – komerciniu ir finansiniu požiūriu perspektyvus projektas.

Skeptikai viešai vis dar teigia nežinantys, kiek VAE gaminama elektra kainuos gyventojams. Tačiau šie skaičiai seniai visiems žinomi ir prieinami. Remiantis Ūkio ministerijos atliktais skaičiavimais, vidutinė VAE elektros energijos savikaina sudarys 18 ct/kWh. Į šią kainą įskaičiuoti visi elektros energijos gamybos kaštai, įskaitant ir akcininkams tenkančią nuosavo kapitalo grąžą. Palyginimui, Europos atominėse elektrinėse gaminamos elektros energijos savikaina vidutiniškai siekia 21 ct/kWh. Elektros energijos, pagamintos naudojant dujas, anglį ar vėjo energiją, kainos yra 4-12 ct didesnės.

Taigi VAE gaminamos elektros kaina bus perpus mažesnė nei Lietuvos Elektrinės devintajame bloke gaminamos elektros energijos kaina, kuri šiuo metu siekia 35,5 ct/kWh. Biomasės elektrinių nustatytas supirkimo tarifas yra dar didesnis ‒ 37-50 ct./kWh, o vėjo jėgainių ‒ 28-37 ct/kWh. O elektros energijos gamyba naujoje Visagino atominėje elektrinėje kaip tik leistų remti ir toliau plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.

„Unicredit“, RBS, UBS, „Deutsche Bank“, „BoAML“, „Barcays“ ir daugelio kitų rinkos analitikų šių metų prognozėmis, 2020-2028 m. Europos elektros energijos rinkos kaina svyruos nuo 18,7 iki 24,3 ct/kWh, o Baltijos šalyse – 19,2 ct/kWh (2012 m. kainomis). Ir tai ‒ tik keli faktai parodantys, kad branduolinė energija yra konkurencingesnė, lyginant su kitais elektros gamybos būdais.

Pateikti skaičiavimai atskleidžia akivaizdžią naudą Lietuvos gyventojams: VAE gaminama elektros energijos savikaina bus gerokai mažesnė nei kitų Lietuvoje esančių elektros gamybos būdų. Bus užtikrintas šalies energetinis saugumas. Suteiktas rimtas postūmis šalies ekonomikai. Štai, apie ką būtina pagalvoti, diskutuojant dėl būsimosios atominės jėgainės.

Saulius Kutas, branduolinės energetikos ekspertas, buvęs Energetikos ministras, buvęs Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs