O jaučiu, kad pareigūnai ateis. Jei atėjo pas I.Kurklietytę, kuo aš blogesnis – turėtų ateiti ir pas mane. Nes per savo amžių ir per savo kvailumą esu visko daug prifotografavęs, prirašęs ir prikeverzojęs. Tikrai yra kas domintų pareigūnus.
Aišku, čia ironizuoju.
Bet kad ir kaip žiūrėtum, atsitikimas su I.Kurklietyje – rimtas įspėjimas visai kūrybinei bendruomenei. Net šifruoti šios pasiųstos žinios nereikia – valdžios struktūros aiškiai nurodo, kad subtilumas ir žmogiški santykiai bendraujant su kūrybos žmonėmis – yra kažkur „anapus“, kaip sakydavo agentas Malderis.
Dar Malderis pasakytų, kad nebūtina kirviu, laužtuvu ir specialiomis priemonėmis veržtis pro atidarytas duris. Galima būtų interpretuoti ir aptarinėti, kaip pareigūnai galėjo elgtis Inesos Kurklietytės namuose, jei jau buvo būtinybė. Kaip jie galėjo pasiteirauti, paklausti paprašyti.
Visa tai šiomis dienomis plačiai apšnekėta. Čia noriu pabrėžti, kad pasiųstas tiesioginis ženklas meno bendruomenei – menininkai turėtų jausti atitinkamas ribas, elgtis pagal nustatytus „parametrus“, vengti išsišokimų ir ekscentrikos. Menininkai neturėtų užmiršti, kad „budri akis“ viską stebi, o budrus pareigūnas bet kada gali pasibelsti (arba nepasibeldęs ateiti į namus) ir paklausti paaiškinimo, taip pat gali paimti tyrimui kompiuterį, diskelius, ar dar ką nors.
Vienintelis dalykas, kuris stebina, tai vadinamųjų kūrybinių sąjungų tyla. I.Kurklietytės ginti stojo tik kino cecho žmonės ir organizacijos. O kur kiti menininkai? Kur dailininkų, fotomenininkų, kitos kūrybinės sąjungos, atstovaujančios menininkus? Kur šių sąjungų pareiškimai, protestai ar bent komentarai?
Mano manymu, šis puolimas, net teroro precedentas, įvykdytas ne tik prieš režisierę I.Kurklietytę, bet apskritai prieš visą meno bendruomenę, taigi kūrybinių sąjungų reakcija turėtų būti principinga, griežta ir bekompromisė: taip elgtis negalima.
Juk jei šiandien absurdiška krata I.Kurklietytės namuose, tai rytoj ji gali būti atlikta ir pas tapytoją, ir pas fotografą, ir net pas kompozitorių.
Nerimo ir neužtikrintumo dvasia sklando virš Lietuvos. Kokias tai gimdo nuotaikas ir pasekmes? Tikrai neturinčias nieko bendro su kūryba ar kūrybingumu. Net ir su laisve, kurią vieninga Lietuva iškovojo 1991 metais – tai nieko bendro neturi.
