Tai primena kažkokį sadomazochistinį pasirodymą turgaus aikštėje – iškart po barzdotos moters ir seniai nukvaišusio apšepusio fakyro ugnies spjaudymo šou.
Na kaip pavadinti situaciją, kai pastatomi namai – su visais leidimais, patvirtintais – ir nepažeistais – projektais, išlaikant visas statybos normas ir stilistiką, o po kelių metų staiga vienas teismas pareiškia, kad namai pastatyti nelegaliai ir pažeidžiant „viešąjį interesą“. Ir tas teismas liepia namus nugriauti.
Kai namai nugriauti, nugriautų namų šeimininkai jau kitame teisme laimi prieš valstybę ir prisiteisia milijoną už tuos nugriautus namus. Nepaisant to, toliau atkakliai ieškoma, kur dar tas nežinia ką reiškiantis ir kam naudingas „viešas interesas“ yra pažeistas, ir surandama dar visa krūva namų, kurie – atkreipkite dėmesį – nėra savavališkai pastatyti, turi visus leidimus, projektus ir visus kitus reikalingus popierius.
Pasirodo, kažkas kažkada išdavė ne tokį leidimą, pažymėjimą ar dar kažkokį popierių. Ir dabar ruošiamasi vėl griauti, nors iš karto aišku, kad savininkai eis į teismą ir beveik neabejotinai laimės. Valstybė, gindama tokį labai abejotiną viešąjį interesą – tokią maždaug keliolikos kvadratinių metrų ploto pievelę, kurioje niekas niekad kojos nekelia ir nekels, nes ta pievelė kažkur tarp krūmų ir pilna akmenų, vėl tuoj tuoj mokės dar milijoną ir dar.
Norėtųsi nors tokių puskvaišių žmonių vardus žinoti, jei jau nieko daugiau negalima.
Kai kažkokia televizija organizavo labdaros koncertą – susigraudinusi vedėja dėkojo žiūrovams už vaikams suaukotą šimtą tūkstančių. Tai prisiminus taip ir knieti tam kvailus sprendimus formuojančiam kietakakčiui biurokratui, kaip tam katinui, pridergusiam ant kilimo, paimt už kontorinio kaklaraiščio ir įbest veidu į pridirbtą niekalą – parodyt skurstančius vaikų namus, supažindint su menkas algas gaunančiais ugniagesiais, pavedžiot po laukiančias remonto mokyklas etc.. Ir pasakyt jam su visu jo pavyzdingu CV: žiūrėk, visa tai negaus lėšų, nes tu, apsidergęs biurokratas, pasiryžęs mazochistiškai išleisti milijonus, be naudos, be perspektyvos – tik dėl tuščių, idiotiškų principų.
Net premjeras jau pradėjo kalbėti, kad reikalinga kažkokia asmeninė atsakomybė dėl tų klaidingai išduotų leidimų, pažymėjimų ir t.t. Bet galime lažintis, kad mazochistiniai įpročiai ir tuščios ambicijos vėl nugalės. Nes – viskas juk pagal instrukcijas. Ir juk – negi dabar kažkokių sprendimų ar kompromisų ieškosi, kai nei pinigai tavo, nei tu atsakingas už ką nors, nei tau kokia nuobauda gresia. Na, tikrai, norėtųsi nors tokių puskvaišių žmonių vardus žinoti, jei jau nieko daugiau negalima.
