Aišku, jei tas inspektorius dirbtų Lietuvoje, jis prarastų kvalifikaciją, savo išradingumą ir budrumą, nes Lietuvoje nieko knisti, ieškoti ar įmantriai tirti nereikėtų. Lietuvoje viskas vyksta drąsiai, atvirai ir tiesmukiškai, net kartais chamiškai įžūliai.
Kiek jau politikų nudegė savo pasididžiavimą, prarado pareigas ir eilę rinkiminiame sąraše – tiek kairėje, tiek dešinėje – niekas nesikeičia. Ministrai skelbia didelių konkursų laimėtojais savo motinų, draugų, dukterų, žentų ir kitokių artimų bičiulių valdomas įmones, o kai viskas paaiškėja pradeda rėkti, grasinti, guostis politiniu susidorojimu ir kitaip apsijuokti žmonių akyse.
Kodėl gi taip yra ir kodėl gi niekas iš esmės nesikeičia? Matyt, yra kelios priežastys – matyt, veikėjai yra labai gobšūs ir kurti įmantresnes schemas (o tai reiškia ir papildomus tarpininkus, bendrininkus su kuriais reikia dalintis pelną) jiems tiesiog baisingai baisu – tiesiog nesuvokiama.
Publika tikrai išgriūtų jei ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius aiškiai, rišliai ir detaliai išaiškintų situaciją su savo žento ir patarėjos verslais – nereikėtų tęstinių komentarų, grasinimų teismais.
Dar, matyt, veikėjai tampa labai arogantiški ir pasijunta tiesiog aukštesnės klasės sutvėrimais, kurie , anot jų , viską gali ir nieko neturi nei gėdytis, nei bijoti. Bet pagrindinė priežastis ta – kad politikai ir valdininkai, nuo paties mažiausio laiptelio, jau nekalbant apie aukštesnius laiptelius (su retomis išimtimis) – tiesiog nemoka komunikuoti, bendrauti – nei su kolegomis, nei su paprastais žmonėmis, nei juo labiau su žiniasklaida .
Nors visuose lygiuose – daugybė konsultantų, patarėjų ir referentų – politikų komunikacija vyksta kaimo šokių stiliuje – maždaug – „gausi į nosį, jei lįsi prie mano merginos“.
Ar bandėt kada parašyti laišką Seimo nariui, ministrui ar, kad ir miesto merui? Visų jų tarnybiniai elektroniniai paštai ir telefonai skelbiami. Pabandykite.
Sunkiai sulauksite atsakymo – jums neatsakys nei automatinis atsakovas, kurį net aš įjungiu, kai išeinu iš kontoros. Jums neatsakys nei joks padėjėjas/patarėjas, nei juo labiau – jums neatsakys pats veikėjas , kuriam rašote.
Padorus, rišlus ir aiškus bendravimas Lietuvos valdžios veikėjams tebėra nepažintoji žemė , kurią retas kuris tebando bent jau pamatyti horizonte.
Bendravimo baimė persekioja mūsų valdininkiją. Tai taip neįprasta – matyti bendraujantį politiką, kad publika tiesiog išsižiotų, atsisėstų ir prarastų žadą. Jei pavyzdžiui, žurnalistų klausiamas Seimo narys Mantas Adomėnas tiesiai ir atvirai papasakotų savo žmonos jaunystės istorijas ir situacijas, tiesiog užkirsdamas kelią visokioms fantazijoms ar įtarinėjimams sąsajomis su Kauno daktarais.
Publika tikrai išgriūtų jei ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius aiškiai, rišliai, glaustai ir detaliai išaiškintų situaciją su savo žento ir patarėjos verslais – nereikėtų tęstinių komentarų, grasinimų teismais, mįslingų išaiškinimų, nebūtų apie ką kalbėti ir priekabiems europarlamentarams.
Bet publika gali būti rami, griūti artimiausiu metu nereikės, nes viskas – kaip buvo. O siūlomos generalinės prokurorės Editos Dambrauskienės frazė žurnalistams: „Su asmens, vardu Vilma, laiške išdėstyta pozicija nesutinkame...“ – matyt liudija, kad publikai net ir prisėsti iš nuostabos artimiausiu metu nereikės. Padorus, rišlus ir aiškus bendravimas Lietuvos valdžios veikėjams tebėra nepažintoji žemė , kurią retas kuris tebando bent jau pamatyti horizonte.
Bet pabandykite parašyti kokiam nors valdžios veikėjui – gal kažkas vis tik keičiasi?