Kiek ši Vyriausybė dirbs, kai jau pirmą dieną tarp „ryškiausios“ koalicijos narės lyderio ir prezidento vyksta vieša diskusija, o kas gi bus atsakingas už paskirtųjų ministrų darbą? Gali būti – labai „įdomu“ taps labai greitai.
Dar šios koalicijos formavimo pradžioje sakiau, kad šalies prezidentas bus pilnavertis šios Vyriausybės akcininkas. Ir tas šviežias pareiškimas, esą šalies vadovas vis dėlto prisiims bendrą atsakomybę už šios Vyriausybės sėkmę visai nenustebino. Savaime suprantama – nesėkmės „autorių“ toli ieškoti nereikės.
Tiesą sakant, matau pavojingą nuovargį, tam tikrą abejingumą dabartinės dešiniosios opozicijos gretose, nors politinio darbo dar tik pirmos dienos. Taupomasi valstybės biudžeto tvirtinimui, švenčių laikotarpiui?
Vadinamos Vyriausybės programos „vyšnios“: gynybos biudžetas – 3,5 procento BVP, tvirtas paramos lygis Ukrainai. Tai rimta, sveikintina.
Kaip kita vyšnia ant pygaro peršama Regionų ministerija. Gerai, jei tik pats ministerijos aparatas generuotų regionų klestėjimą... Toks ryškiai raudonas populizmas. Kas daugiau? Šalia socialinės gerovės – susisiekimas, progresiniai mokesčiai, privataus pensijų kaupimo kvestionavimas. Nieko nauja, apie ką socdemai ir jų vyriausybės nebūtų kalbėjusios prieš dešimtį ir daugiau metų.
Reikia pasakyti, kad iš esmės ši Vyriausybė yra paskirta įgyvendinti prezidento rinkimų pažadus. Kadangi viešumoje jau kone įtvirtinta pilkoji zona tarp institucijų atsakomybių, ši situacija ves į tai, kad Prezidentūra ir Vyriausybė lauks progų pabadyti viena į kitą pirštu.
Prancūziškas valdymo modelis, kur prezidentas prisiima atsakomybės dalį ir už parlamento darbą, tarsi šmėžuoja, bet tikrai nesipildys. Tiesa – buvę prezidento patarėjai tapo ministrais ir viceministrais kertinės svarbos ministerijose, tai yra tiesioginė įtaka. Prezidentūroje, pagal šią logiką, netgi galėtų atsirasti Vyriausybės veiklos koordinavimo grupė, kaip tai vyksta Eliziejaus rūmuose...
Neatmesčiau, kad margoje politinėje estafetėje socdemai į savo gretas parlamente galiausiai persivilios bent keletą „aušrininkų“. Jie yra sukaupę vertingos patirties lakstydami iš vienos vietos į kitą, o ir socdemai patirties šiuo klausimu turi.
Taigi „popieriuje“ socdemams turėtų tekti didžiausia politinė atsakomybė, bet praktiką mes žinome. Stebėsime pasistumdymą ne pačiais ramiausiais laikais mums, Europai ir pasauliui.
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys
