Kai kur jau regime visus lauko grumstus paslėpusį sniego baltumą. Ir šaltuko regėjome. Žvejams ir vėl ledo tiltai pakloti. Žodžiu, žiema – jos pati pradžia. Kuo pradedame Naujuosius? Kol kas dar – ne darbais. Dar ilsimės, galvojame. Darbams prieš akis – visi metai.
O štai sau skirti poilsio reikia išmokti. Gamta tą daryti moka ir pailsi net per didžiuosius darbymečius. Mūsų žiemos darbai neturi skubos. Jei tai nėra kelių valymas ar sniego kasimas, gyvūnų globa, visa kita galima dirbti ramiai, pagalvojant. Iki pavasario lieka pora mėnesių, todėl žiemiški namų darbai vis dažniau bus skiriami ne žiemai, o pavasariui.
Tai, ką turime dabar, net nedrąsu vadinti žiema.
Ką tokiu metu veikia gamta? Kaip jau žinome, ji suka savo metų ratą, bando sukurti žiemą. Kol kas sunku pasakyti, ar jai pavyks. Nuožmios žiemos pranašų kol kas nematyti. Gali būti, kad jų lauksime ilgai. Tai, ką turime dabar, net nedrąsu vadinti žiema.
Tiesa, be sniego arba su plona jo draikana pašalo paviršinis žemės sluoksnis. To labai reikia, nes daugelis vietinių augalų tik tokiu režimu pasiruošia gyventi, tik taip paruošia savo šaknis, sėklas ir ūglius.
Gamtoje dar niekas nepaneigė žiemos. Ja gyvenama, jos bijoma, ji mylima. Mylėkime ją ir mes.
Ar tai truks ilgai? Atrodo, kad pas mus keliaus vėl šiluma ar bent švelnesni orai, taigi vargu ar išsilaikys ir kaupsis sniegas, o jis ant sušalusios žemės būtų pats dėsningiausias. Dar nėra grėsmės, kad augalai gali nukentėti nuo šaltuko, tačiau vėliau, tikrą žiemą, taip gali nutikti.
Ką veikia į Naujuosius metus atkeliavę žvėrys ir paukščiai? Šernų pasaulyje šventa – vestuvės. Visi kiti sotūs, kupini energijos. Jiems tokia žiema – lyg malonus nuotykis. Paukščiai jau pulkuojasi prie lesyklų. Juk jūs lesyklas turite? Tiesa, mūsų globą priima tik maža dalis žiemojančių sparnuočių. Visi kiti pasklidę ten, kur gausu lesalo, kur yra vietų nakvynei.
Gamtoje dar niekas nepaneigė žiemos. Ja gyvenama, jos bijoma, ji mylima. Mylėkime ją ir mes.
