Lietuvoje gyvūnų savininkų teisės ir pareigos bei jų laikymo reikalavimai nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme yra aiškiai apibrėžti veiksmai, kai elgesys su gyvūnais yra laikomas žiauriu. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali pasireikšti bet kokiu netoleruotinu elgesiu, kuriuo demonstruojama savivalė, negailestingumas, nepasitenkinimas gyvūnu ar gyvūnais.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.
2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios sugriežtina atsakomybę tiems, kas žiauriai elgėsi su gyvūnais. Pataisose numatyta teisė atimti gyvūną iš šeimininkų, jei jis yra kankinamas ar neprižiūrimas. Taip pat sugriežtintos bausmės ir gyvūnų skriaudikams. Už žiaurų elgesį su gyvūnu, gresia ir piniginės baudos nuo 50 iki 2 300 eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pati bausmė, visada priklauso nuo to kokią traumą gyvūnas patyrė bei nuo to, ar žmogus už tai baustas pirmą kartą, ar tai pasikartojantis nusikaltimas.
Visuomenėje pasitaiko įvairių nuomonių dėl bausmių griežtinimo. Norima, kad už gyvūno nužudymą būtų ilginamas maksimalus įkalinimo laikotarpis netgi iki ketverių metų. Tačiau jeigu žiūrėtume iš teisinės perspektyvos, už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dabar yra baudžiama iki trijų metų laisvės atėmimu. Už žiaurų elgesį su gyvūnu, gali būti baudžiama iki vienerių metų. Jeigu bausmė būtų sugriežtinta, nusikaltimas prieš žmogų būtų vertinamas švelniau nei prieš gyvūną. Ar manote, kad būtų teisinga sulyginti žmogaus ir gyvūno patiriamus galimus sužalojimus, mirtį, ir už tai skirti analogiškas bausmes?
Lietuvos įstatymuose numatytos bausmės iš esmės savo dydžiu neatsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių taikomų bausmių šioje srityje. Dėmesį reikia sutelkti ne į bausmių griežtinimą, o į žmonių švietimą, jų akiračio plėtimą, įstatymų bei atsakomybės viešą aiškinimą. Be kita ko, laisvės atėmimo bausmė, yra didelė našta valstybei, o kartu ir jos žmonėms.
2016 metais teismuose buvo nubausta 30 asmenų, 11 asmenų skirti viešieji darbai, 1 – areštas, 15 – bauda, 1 – laisvės apribojimas, 2 – terminuotas laisvės atėmimas.
Žinoma smurtas yra neleistinas nei gyvūnų, nei žmonių atžvilgiu. Siekiant, kad situacija gerėtų reikia dar labiau didinti visuomenės sąmoningumo klausimą, pamačius vykdomą nusikaltimą nebijoti apie tai pranešti policijai, nebūti abejingiems.
Pastebima tendencija, kad informacijos viešoje erdvėje apie smurto atvejus prieš gyvūnus daugėja. Viena iš to priežasčių laikytina, visuomenės požiūrio permainos bei augantis suvokimas, jog savo pykčio ar nepasitenkinimo negalima nukreipti į gyvūnus. Be to, visuomenėje stiprėja ir nepakantumas aplinkiniams, smurtaujantiems prieš bejėgį gyvūną.
Vienas iš esamos situacijos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais sprendimo būdų galėtų būti visuomenės švietimas, pradedamas dar ikimokykliniame vaikų ugdyme. Smurto problemą reikia pradėti spręsti kuo anksčiau. Neabejojama, kad mažos formos agresija ateityje perauga į didesnę, o agresija nukreipiama į silpną, negalintį apsiginti. Pradėję keisti aplinką nuo savęs, reaguodami į kitų žmonių poelgius, būdami neabejingi bei stiprindami visuomenės viešą pasmerkimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, be jokios abejonės sulauksime pozityvių permainų ateityje.
Sigita Meškauskienė yra Kauno apylinkės teismo teisėja.
