Šis KT nutarimas oficialiai bus paskelbtas spalio 1 d., tad Vyriausybė iki tol turėtų įtvirtinti visus atlyginimų kompensavimo mechanizmus. Nors Finansų ministerija Vyriausybės pavedimu realų lėšų poreikį dar tik skaičiuoja, tačiau aukščiausių valstybės pareigūnų lūpomis jau buvo įvardintos orientacinės papildomai reikalingos sumos: atlyginimams per metus – 200 mln. Lt, o visiškai kompensuojant – iki 1 mlrd. litų.
Viešojoje erdvėje svarstoma, kad pinigų būtų galima gauti valstybei pasiskolinus arba padidinus mokesčius. Tuo pačiu apgailestaujama, kad atlyginimams negalima naudoti ES paramos lėšų. Ir visa tai vyksta tuo metu, kai siekiama 2015 m. įsivesti eurą, o tiksliau – laikytis finansinės drausmės, kuomet biudžeto deficitas neturėtų peržengti 3 proc., o valstybės skola – 60 proc. BVP ribos. Negana to, dar ir šiųmečio valstybės biudžeto pusmečio planas yra nevykdomas.
Tiek teisiniai, tiek finansiniai klausimai bent jau viešai yra aptarinėjami, tačiau šioje karuselėje tarsi pamirštamas vienas svarbiausių dalykų: valdymo tobulinimas (beje, numatytas ir Vyriausybės programoje). Čia slypi ir lėšų taupymo rezervas. Jei įstaigos veiktų efektyviau, darbas būtų organizuojamas geriau, mažėtų biurokratizmo našta, bendrasis vidaus produktas augtų greičiau, o valstybės pajamos didėtų.
Imti ir pasiskolinti trūkstamų lėšų būtų pernelyg neatsakinga. Juk esant tokioms aplinkybėms atsiranda puiki proga imtis programinių pertvarkų ir nustatyti, kad atlyginimų praradimai bus kompensuojami nedidinat bendrųjų valdymui skirtų lėšų.
2012 m. ir 2013 m. viešojo valdymo išlaidos sudaro apie 5,5 proc. valstybės biudžeto, o valstybės biudžetas (be ES lėšų) yra apie 19 mlrd. Lt. Bendrosios valdymo išlaidos sudaro apie 1 mlrd. Lt. Taigi, siektinas valdymo racionalizavimas ir turėtų brėžti esamą 1 mlrd. Lt išlaidų ribą.
Esant tokioms aplinkybėms atsiranda puiki proga imtis programinių pertvarkų.
Neišnaudotas resursas pirmiausia yra tie patys Konstitucinio Teismo įvardinti „atliekantys sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojai“. Bet esminis potencialas yra politinė valia. Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje yra pasakyta: „Nedidinsime valdymo sąnaudų <...>, Neatidėliotinai reorganizuosime <...> institucijas bei įstaigas, kurios aiškiai dubliuoja vienos kitą. <...> Pertvarkysime Vyriausybės įstaigų tinklą taip, kad būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos. <...> Nustatysime tiksliai apibrėžtus darbus ir efektyvaus jų atlikimo kriterijus bei atsakomybę“ ir pan.
Taigi, šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra tarsi lakmuso popierėlis, parodysiantis, kiek valdžia gebės dalykiškai (ne deklaratyviai) pertvarkyti savo valdymo sistemas taip, kad cituojant Vyriausybės programą, „valstybės valdymo ir vietos savivaldos sistema Lietuvoje <...> veiks efektyviai ir skaidriai, visuomenė ja pasitikės.“
Kitaip tariant, šios Vyriausybės laukia strateginis pasirinkimas: išlaidauti ar sustiprėti?
