Labiausiai prof. V.Juozapaičiui kliūva, kad Teatre apskritai vyksta pokyčiai, nors nuolatinis generalinis direktorius dar nepaskirtas. Tačiau laukti iki konkurso į Teatro generalinio direktoriaus pareigas pabaigos būtų netoleruotinas nesprendimas problemų, kurias nustatė vidaus auditas ir oficialių įstaigų tyrimai.
Teatre 2017 m. liepos 27 d. buvo pakeista teatro organizacinė struktūra. Struktūros pokyčiai buvo minimalūs, bet esminiai: 1) įsteigta Meno vadovo pareigybė ir 2) atsisakyta vienos tarnybos dvigubo pavaldumo.
Kol Generalinis direktorius vykdė ir Meno vadovo funkcijas, pati organizacijos struktūra neužtikrino galimų piktnaudžiavimų prevencijos. O dvigubos atskaitomybės linijos dažnai komplikuoja vadybą ir atskaitomybę.
Papildomai, nekeičiant struktūros, buvo išgryninta, kad Generalinio direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis pagalbines ir ūkio sritis, niekaip (parašo viršenybe, vizavimo tvarka ar pan.) nebeturėtų įtakos Vyr. buhalterei. Tuo siekiama užtikrinti, kad Vyr. buhalterė būtų nepriklausoma kontroliuoti ūkio veiklą ir pirkimus. Pakeista struktūra įsigaliojo nuo rugsėjo 11 d., išlaikant įstatymuose numatytus darbuotojų įspėjimo terminus.
Planuojame teikti siūlymą keisti Teatro nuostatus ir Meno tarybos nuostatus. Norėtume, kad LNOBT – didžiausios Lietuvos koncertinės įstaigos – Meno taryboje būtų iškiliausi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkai. Dabartiniai Teatro ir Meno tarybos nuostatai tai ribojo. Vienas ar du užsienio profesionalai 11 narių Teatro meno taryboje nė kiek nesumenkintų Lietuvos menininkų balso, tik sudarytų dar geresnes sąlygas Teatrui būti tarptautiniame meno pasaulyje. O baimė įsileisti „ne savus“ kelia riziką „virti savo sultyse“.
Yra ir daugiau susikaupusių spręstinų dalykų, kuriuos Teatre sprendžiame darbo tvarka. LNOBT yra didelė organizacija, kurios kolektyvą sudaro apie 600 žmonių. Daugiau nei pusė iš jų yra menininkai, kiti – dažniausiai nepastebimi darbuotojai, užtikrinantys, kad menininkams būtų sudarytos kuo geriausios sąlygos.
Teatre yra daug aktualių problemų, kurios įsisenėja:
Pirkimų ir investicijų neskaidrumas metė šešėlį Teatrui. Organizacinė struktūra ir kai kurių darbuotojų nuostata „darysime taip, kaip direktorius pasakys“ neužtikrino tokio dydžio organizacijoms būdingos „keturių akių“ nepriklausomos kontrolės.
Orkestro instrumentai sensta ir reikalauja atnaujinimo. Kasmet šis poreikis tik didėja, nes Teatras muzikos instrumentų atnaujinimui skirdavo per mažai lėšų.
LNOBT bilietų pardavimo internetinė sistema stringa ir yra tokia pasenusi, kad kai kurių IT sprendimų nebepalaiko operacinių sistemų tiekėjai.
Investicijos į menininkų persirengimo ir repeticijų patalpas buvo minimalios. Patalpų lygis vis dar leidžia Teatrui „gyventi“, tačiau jų eksploatacijos problemos kaupiasi.
Teatro aplinka irgi neišvaizdi, švelniai tariant. Pirminis įvertinimas, kiek Teatrui priskirtos aplinkos sutvarkymas kainuotų, rodo, kad jį finansuojant vien Teatro lėšomis susidarytų bent 5–10 metų trukmės programa. Iki šiol sprendimai buvo atidėliojami.
Mano nuomone, šie ir daugelis kitų panašių klausimų reikalauja vadybinių sprendimų. Aišku, visada galima apeliuoti, kad tokioms reikmėms „ministerija ar Vyriausybė neskiria pinigų“, tačiau situacija nuo to negerėja. Taipogi norėčiau pastebėti, kad p. V.Juozapaičio tiesiogiai ar užuolankomis išsakyti teiginiai apie mano neva egzistuojančius bičiulius ministerijoje ar kitur tiesiog neatitinka tikrovės. Išties norėčiau su šiais „bičiuliais“ susipažinti.
Sigitas Žutautas yra laikinasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas.
