Kaip rodo „Spinter tyrimai” apklausa, atlikta Vytauto Didžiojo universiteto užsakymu, įgyvendinant mokslinį projektą „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ (finansuoja LMT, Nr. S-LIP-19-65), balandžio 20-30 d. – dauguma respondentų (65 proc.) Europos Parlamentą laiko svarbia institucija, kurios sprendimai daro įtaką jų gyvenimui.
Dažniau labai svarbia institucija Europos Parlamentą laiko vyrai, aukštąjį išsilavinimą ir didžiausias pajamas turintys didmiesčių gyventojai. Svarbia institucija laiko moterys, 36 m. ir vyresni respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei gyvenantys didesniuose miestuose. Šie tyrimo duomenys parodė, jog EP svarbą labiausiai pripažįsta išsilavinę Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai.
Kuo Europos Parlamentas išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos institucijų?
Pirmaisiais Europos integracijos dešimtmečiais jis tebuvo konsultacine debatų vieta. Vis tik palaipsniui ši institucija savo vaidmenį sugebėjo gana dramatiškai transformuoti, ir dažniausiai jos palaipsniui kylančios galios koreliuodavo su Europos integracijos proceso, viršvalstybiškumo stiprinimu ir gilinimu. Ypač įgyvendinus šiuolaikinę Lisabonos sutartį, kuri dar labiau sutvirtino šios ES institucijos teisėkūros galias. Neabejotinai, Europos Parlamentas išaugo į vieną svarbiausių Europos Sąjungos institucijų. Mokslininkai Nathalie Brack ir Olivier Costa savo moksliniame tyrime pabrėžė, jog būtent ši institucija tapo didžiausia Lisabonos sutartimi (2009 m.) įvestų politinių pokyčių ES laimėtoja.
Dažniausiai jaunimas mano, kad dar labiau sustiprintos EP galios padidintų piliečių balsą Europos Sąjungoje
EP svarbą labiausiai pripažįsta išsilavinę Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai.
Ar europiečiai ir toliau turėtų stiprinti šios institucijos galias? Kaip tyrimas rodo, 50 procentų apklaustų Lietuvos respondentų mano, jog tai nieko nepakeistų ES valdymo sistemoje. Tuo tarpu 27 proc. respondentų sutinka, jog EP galių sustiprinimas sustiprintų ir europiečių balsą Europos Sąjungoje. Nuomonės, kad EP politinės galios turėtų būti padidintos, dažniau laikosi vyrai ir jaunesni 18-35 m. respondentai.
Žmonės tikisi, kad europarlamentarai atstovaus nacionaliniams interesams
Dauguma europiečių žino šios institucijos išskirtinumą – tai, kad Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai piliečių renkama Europos Sąjungos institucija. Vis tik šios institucijos vieta ES politinėje sistemoje europiečiams nėra pakankamai aiški, nes dažnai įsivaizduojama, kad atskirose valstybėse narėse rinkti EP nariai atstovauja savo valstybių interesams. Tą pripažįsta ir Lietuvoje rinkti EP nariai. Briuselyje interviu metu Lietuvos europarlamentarė, krikščionių demokratų Europos Liaudies frakcijos narė akcentavo: „Žmonės, ypač pas mus, Lietuvoje, visiškai ne taip įsivaizduoja Europos Parlamentą. <…> Žmonėms Lietuvoje atrodo, kad mes esame Lietuvos deleguoti, Lietuvos interesams atstovaujantys Europos Parlamente ir jie dažnai klausia, tai kaip jūs ten visi 11 kartu dirbate? Ir tada jau reikia daug aiškinti, kad suprastų, jog tai yra darbas politinėse grupėse, kad toks yra pagrindinis darbo principas – ne nacionalinis, o tas europinis, kad tu atstovautum tam europiniam interesui“ (2019 m. gruodis, Briuselis, EP, interviu Nr. 1). EP narės mintis patvirtino ir atlikta apklausa.
„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog 44 proc. respondentų tikisi, kad Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai atstovaus nacionaliniams interesams Europos Parlamente. Tuo tarpu tik apie trečdalis (27 proc.) respondentų pripažįsta, jog visi interesai – europiniai ir nacionaliniai – yra vienodai svarbūs. Kad išrinktieji europarlamentarai atstovaus vien tik bendriems europiniams interesams, tikisi tik 16 proc. respondentų. Tai, kad europarlamentarai turėtų atstovauti nacionaliniams Lietuvos interesams, dažniau įvardijo vyresni 46-55 m. respondentai ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Bendrus ES / europinius interesus dažniau paminėjo vyrai, 36-45 m. tyrimo dalyviai, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai.
Kuriuos interesus atstovauti dažniausiai ir yra dilema daugeliui europarlamentarų, kai iškyla tam tikri interesų susidūrimai Europos Parlamento erdvėse. Tai vyksta tuomet, kai kyla kolizija dažniausiai tarp to, kokią poziciją konkretaus ES teisės akto atveju renkasi nacionalinė vyriausybė ir kokią politinės grupės, kuriai priklauso EP narys, vadovybė. Europos Parlamento nepriklausomumo mandatas turėtų užtikrinti, jog jiems labiau rūpės bendri europiniai interesai, tačiau tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, jog, siekiant perrinkimo, EP nariams yra svarbūs tiek jų rinkėjų, tiek ir nacionalinės politinės partijos, kuri reguliuoja rinkimų sąrašą, pozicija. Profesorius Daniel Finke, moksliniame tyrime nagrinėjęs Vokietijos bei Čekijos atvejus, šiuo klausimu, padarė išvadą, jog su tokia skirtingų prioritetų kolizijos problematika dažniau susiduria valdančiųjų nacionalinių partijų atstovai Europos Parlamente, nei priklausantys opozicinėms partijoms. Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių interviu taip pat patvirtino šią tendenciją, nes valdančiosios daugumos partijos atstovas dažniau kalbėjo apie Lietuvos pozicijos atstovavimą Eurpos Parlamente, kai opozicijoje esančių partijų atstovai dažnai minėjo, jog jų vertybinės nuostatos ne visuomet sutampa su Lietuvos Vyriausybės pozicija ir jie tuomet balsuodami labiau linkę remtis savo ideologinėmis ir vertybinėmis nuostatomis: „Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos, kuri yra tarptautinis dokumentas, skirtas kovai su smurtu prieš vaikus ir moteris, ir savo namų aplinkoje ir t.t. O dabartinė valdanti dauguma sako – ne mums nereikia ratifikuoti tos konvencijos, sako pas mus viskas tvarkoj. Tai ką pas mus nėra smurto prieš moteris? Ar mes turim kitus instrumentus? Tai aš su tuo niekada nesutiksiu.“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 2).
Informacijos apie Europos Parlamentą ir jame priimamus sprendimus nepakanka
Nors Europos Parlamento svarbos suvokimo lygis yra gana aukštas, tik mažiau nei pusė respondentų (41 proc.) nurodo, jog informacijos apie Europos Parlamentą pakanka. Informacijos dažniau pakanka 26-55 m. respondentams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas.
Tokie rezultatai tikėtina yra dėl to, kad jauniausio amžiaus respondentai galimai dar nėra labai susidomėję ne tik Europos Parlamentu, bet ir apskritai politika, o vyriausio amžiaus respondentų galimai nepasiekia informacija dėl šio amžiaus gyventojų dažniau naudojamų tradicinių informacijos gavimo šaltinių, kuriuose stokojama informacijos apie EP veiklą. Šiuo metu dauguma institucijų bei politikų didžiausią dėmesį skiria komunikacijai įvairiuose interneto kanaluose, o vyresni žmonės vis dar nėra aktyvūs socialinių medijų dalyviai ir vartotojai. Taigi, jei kai kurie EP nariai mano, kad jie itin išsamiai pateikia ataskaitas apie savo veiklą Lietuvos gyventojams socialiniuose tinkluose ir to pakanka, tai jie labai klysta. Kaip matyti iš respondentų atsakymų, reikėtų pagalvoti ir apie kitus alternatyvius informacijos sklaidos kanalus, pritaikytus įvairioms gyventojų grupėms.
EP – svarbi institucija, bet retas gyventojas specialiai domisi jos narių veikla
Nenuostabu, kad respondentams informacijos apie Europos Parlamentą ir jo priimamus sprendimus nepakanka, nes iš apklausos matyti, kad dauguma jų specialiai neieško informacijos apie EP narių veiklą ir tenkinasi atsitiktinai išgirsta ar perskaityta informacija naujienų sraute. Nuolatos sekančių EP narių veiklą respondentų gretose yra labai mažai – apie 4 proc. Retkarčiais specialiai besidominčių tėra 18 proc. Tarp jų yra daugiau vyrų bei respondentų, kurių amžius yra 26-45 m. Visi kiti arba specialiai nesidomi ir atsitiktinai randa informaciją – 49 proc., arba nesidomi visiškai – 29 proc.
Retas gyventojas specialiai domisi EP narių veikla.
Apie šią nesidomėjimo problemą užsimena ir vienas iš Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių: „…dar patys žmonės domisi tuo, kas arčiau jo pačio kūno, kas įvyko jo darbovietėje, jo aplinkoje ir kaimynystėje, negu iš tikrųjų tais bendrais europiniais reikalais“ (2019 m. gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3). Jis taip pat pastebi, kad informavimui apie Europos Parlamento ir jo narių veiklą yra svarbi žiniasklaida, kuri Lietuvoje ne itin linkusi skatinti gyventojų domėjimąsi EP veikla ir neskiria daug dėmesio europiniams reikalams: „Kol kas Lietuvos žiniasklaida nėra taip susidomėjusi europine darbotvarke ir pateikianti. Nors daro, deda informaciją, bet galbūt ne tiek daug atspindi, kaip atspindi Seimo veiklą, ar Vyriausybės veiklą“ (2019 m. gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3).
Kaip matyti iš aptartų apklausos rezultatų, nuo praėjusių 2019 m. Europos Parlamento rinkimų prabėgus metams, EP institucija išlieka svarbi respondentų gretose, bet akivaizdžių signalų, kad pakito rinkėjų įpročiai ir padidėjo domėjimasis jų rinktu parlamentu, nėra. Respondentai kalba apie informacijos stoką, bet tuo pačiu ir nurodo, kad dauguma jų specialiai informacijos neieško. Matyti, kad dauguma kliaujasi atsitiktinai randama informacija. Kadangi informacija gaunama specialiai neieškant ir daugelis nurodo, jog trūksta informacijos, tai galimai prie tokių rezultatų prisideda vangus žiniasklaidos dėmesys europinei tematikai bei išlieka nepakankamai efektyvi pačių EP narių informacijos sklaida apie Europos Parlamentą bei savo pačių veiklą jame. Kol kas nepavyksta suaktyvinti Lietuvos gyventojų susidomėjimo EP veikla ir sprendimais.
Mokslinį tyrimą finansuoja Lietuvos Mokslo Taryba, projekto Nr. S-LIP-19-65 .
Dr. Sima Rakutienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentė.