Tai 5 pirmieji iš 10 Jantės kaimelio įstatymų, 1933 m. aprašytų satyriškoje dano Akselio Sandermoses novelėje. Fiktyvaus Danijos Jantės kaimo įstatymai tapo visos Skandinavijos naudojama alegorija, apibūdinančią provincialią, netolerantišką ir atskirų individų sėkme nesidžiaugiančią visuomenę. Ilgainiui išsivadavusi nuo Jantės kaimo provincialumo, virš visko prioritetu iškėlusi laisvamanybę, toleranciją ir emancipaciją Skandinavija tapo kūrybingiausiu pasaulio regionu, diktuojančiu meno, inovacijų ir visuomeninės raidos tendencijas.
Tuo tarpu Lietuvoje tautos mandatą gavę valstiečiai Jantės kaimo įstatymus pamažu įtvirtina realiais Seimo įstatymais. Kaip ir Jantės kaimelyje, Naisių Lietuvos gyvenimas darosi vis labiau mono, o ne stereo. Viena tiesa ir teisybe įsitikinę Jantės kaimo prižiūrėtojai, savo tiesas ir moralę verčia įstatymais.
Žmogaus sprendimai dėl savo kūno, gyvensenos ir raiškos tapo pagrindiniu naujojo Jantės kaimiečių taikiniu. Suklestėjo didis moralistų noras reguliuoti kaip gyvenama, kas yra šeima, kokiu būdu (ne)galima susilaukti vaikų ir kas yra geras skonis. Kita nuomonė tiesiog demonizuota. Vaikų susilaukti dirbtinio apvaisinimu būdu norinčios šeimos išvadintos embrionų prekybininkais. Už saikingą alkoholio vartojimą pasisakantys išvadinti alkoholikais. Homoseksualai prilyginti narkomanams. O naujai susikūręs Seimo kultūros komitetas savo pagrindinę rolę suprato ne būtinybę užtikrinti kūrybinę laisvę, o diktuoti gerą skonį – tiek valstybinei televizijai, tiek mokyklos vaikų aprangos kodui ir pasaulėžiūrai.
Panašiai ir su Jantės tiesomis nesitaikstančiai žiniasklaidai, kuriai nuolat bandoma segti apynasrį. Ir tik po Prezidentės veto sutikta leisti kritikuoti viešus asmenis. Vietoje to R.Karbauskis netruko pasiūlyti drausti skleisti informaciją apie įmonių dalykinę veiklą. Pritarimo sulaukė iniciatyvos, reguliuojančios kokia kalba ir kieno produkciją privalo transliuoti mūsų televizijos. Žiniasklaidai net stengtasi sureguliuoti teigiamų ir neigiamų naujienų balansą. Vietoje žiniasklaidos sustiprinimo klesti nuolatinis Seimo valdančiųjų noras ją užvaldyti.
Lygiagrečiai vos per pastarąjį mėnesį Seimas laisvą Lietuvos pilietį pavertė persekiojamu. Visi telefonų operatoriai įpareigoti užregistruoti visas SIM korteles. STT leista be teismo leidimo tikrinti kiekvieną sąskaitą valstybėje. Valstybiniai kainų reguliatoriai be teismo sprendimo bet kada galės patekti į įmonių patalpas. Grynųjų pinigų sandoriai bus apriboti iki 3000 eurų ir viskas perkelta į stebimą elektroninę erdvę. Vaistinėse nuo šiol lankysis slapti valstybės agentai provokatoriai. Kiekvienas perkantis alkoholį bus filmuojamas ir įrašai bus saugomi 180 dienų.
Galiausiai Jantės kaimo prižiūrėtojai žino geriau už savo žmones, kur ir kaip teisingiausia išleisti jų uždirbtus pinigus. Užmerkusi akis prieš savo tax-free ūkininkus, Jantės valdžia kelti mokesčius užsimojo visiems – freelanceriams, pensininkams, vyno ir alaus mėgėjams, žmonėms besinaudojantiems centriniu šildymu, vienkartiniais kavos puodeliais, dyzelinių automobilių savininkams, medžiotojams. Nuo lapkričio 14 d. priesaikos Seime suklestėjo milžiniškas noras nuspręsti už Jus, kur išleisti Jūsų užsidirbtus pinigus. Dirbantis žmogus per penkis Vyriausybės darbo mėnesius neišgirdo nė vienos Vyriausybės iniciatyvos mažinti jo mokesčių naštą, bet išgirdo bent dešimt dosnių siūlymų vis naujoms grupėms, kaip pašalpų forma bus išdalinti jo uždirbti ir sumokėti mokesčiai. Kulminacija virto 7000 dirbančių neįgaliųjų paleidimas į gatvę, sunaikinant įsibėgėjusias socialines įmones.
Ši laisvo, kūrybiško ir dirbančio piliečio priespauda Lietuvą užgula nepastebimai. Atrodo, lyg pusšimtį metų mūsų tautos emancipacijai tarnavusios išeivijos laisvės šauklio ir Harvardo lietuvio Vytauto Kavolio mintys būtų nepasiekusios šiandieninių sprendimų darytojų. Žmogaus laisvė yra ne tikslas, o tik būsena ir įrankis tikrajai saviraiškai ir tikrajai laisvei skleistis. O priverstinė pareiga niekada nepagimdys savarankiško visuomenės patrioto. Nuoširdi visuomeninė pareiga kyla tik laisvai asmenybei laisvoje visuomenėje. Šiandien gi, valstiečių Seimas tampa ne laisvės ir asmens saviraiškos garantas, o įrankis mūsų laisvę uzurpuoti ir Jantės kaimo socialinėms normoms įtvirtinti.
Net vilčių teikusi profesionalų Vyriausybė pasirodė esanti be humanitarų. Reformų gairių gairėse paskendusios kultūros ir švietimo ministrės pamiršo savo pagrindinę priedermę Vyriausybėje – atsverti Lietuvos virsmą policine valstybe – vietoje potencialaus nusikaltėlio kiekviename žmoguje įžvelgti kūrėją, bei tramdyti bet kokį valdžios geismą reguliuoti žmogaus laisvamanybę.
Tik iš svetur grįžęs emigrantas suvokia vis dar mus užgulusį Jantės kaimo provincialumo sindromą, gyventojų susikaustymą, gyvenimo būdo įvairovės ir tolerancijos stoką. Tad net ir po 27 išsilaisvinimo metų, kiekvienas mūsų valdžios žingsnis turi būti didesnių laisvių žmogui suteikimas, tolerancijos kitoniškumui skatinimas ir bet kokio valstybinio moralizmo panaikinimas.
Ne vienybėje, o įvairovėje mes suklestėsime.
