VMVT nurodymą argumentavo tuo, jog prekių ženklas neva klaidina visuomenę remiantis 2017 m. Europos Teisingumo teismo (ETT) sprendimu, kuriuo teismas padarė išvadą, jog augalinės kilmės maisto produktai negali būti vadinami pieno produktų pavadinimais.
Kilo didelė banga visuomenės nuomonių socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Žmonės, be to, kad norėjo išreikšti solidarumą su prekių ženklo savininku, kūrė ir šmaikščius eilėraščius bei vaizdo įrašus šaržuojančius kilusią situaciją.
Teisininkai, kalbininkai, rinkodaros specialistai ir įvairių profesijų atstovai pasisakė šia tema. Vis dėlto, greičiausiai, daugelis ir dabar nežino, kas iš tikrųjų nutiko: ar VMVT draudžia naudoti prekės pavadinimą „riešutų sviestas“ (tinkamai būtų riešutų kremas), ar draudžia prekių ženklą „SVIESTAS sviestuotas“, o gal ir įmonės pavadinimas, kuris sutampa su prekių ženklo pavadinimu, yra netinkamas?
Viskas prasidėjo nuo to, kad VMVT gavo vartotojo skundą, kad įmonė savo tinklalapyje nurodo, jog prekiauja „riešutų sviestu“, o ne riešutų kremu – taip, kaip turėtų būti teisiškai teisinga.
Noriu atkeipti dėmesį, skunde buvo akcentuojamas ir pateikiamas pastebėjimas, susijęs ne su prekių ženklu „SVIESTAS sviestuotas“, tačiau su pačiu produkto pavadinimu.
VMVT atliko įmonės neplaninį patikrinimą, kuriuo nustatė, jog įmonė pasitaisytų tinklalapyje pateikiamą informaciją apie produktą, nurodant riešutų kremo pavadinimą, tačiau tuo pačiu savo iniciatyva „užsikabino“ ir prie prekių ženklo, nurodydama, kad tyrimas dėl prekių ženklo vis dar tęsiamas.
Netrukus buvo gautas lakoniškas priedas prie pirminio patikrinimo akto, kuris nurodė, kad prekių ženklas pažeidžia tam tikrus ES maisto reglamentų punktus bei ETT išaiškinimą, susijusį su prekių pavadinimais, tad klaidina vartotojus.
VMVT pateikia įmonei nurodymą neklaidinti vartotojų ir per 7 dienas pateikti planą, kaip bus įgyvendinamas prekių ženklo nenaudojimo nurodymas. Įmonei tai buvo didelis šokas ir nuostaba, nes jau po to, kai buvo priimtas ETT sprendimas, 2018 m., VMVT tikrino įmonę ir jokio pažeidimo, susijusio su prekių ženklo naudojimu, nenustatė ir apie tokio ETT sprendimo egzistavimą neinformavo.
Pirmiausia, kaip vartotojai, man kilo pirminis juslinis impulsas, kad čia kažkas ne taip, o kaip teisininkei, kuri prekių ženklų srityje dirba jau ne vienerius metus, pagrindinis klausimas buvo toks: kodėl prekių ženklas yra statomas į tą pačią teisinę kategoriją kaip ir prekės pavadinimas.
Jiems yra taikomi absoliučiai skirtingi reikalavimai. Prekių pavadinimams yra keliami aprašomumo, tikslumo, aiškumo reikalavimai, tuo tarpu reikalavimai prekių ženklams yra visiškai kitokie.
Visų pirma, prekių ženklai negali būti aprašomieji ir konkrečiai bei tiesiogiai įvardyti pačios prekės. Prekių ženklai ir prekių pavadinimai turi skirtingas funkcijas bei tikslus. Nėra teisinga paėmus vieną etiketės elementą jį vertinti visiškai izoliuotai nuo visos likusios informacijos etiketėje, tuo labiau, paimti vieną prekių ženklo žodį ir jo neanalizuoti kartu su kitais to ženklo elementais.
Juk savaime suprantama, kad posakis „sviestas sviestuotas“ nereiškia „sviesto“ – tai frazeologizmas, turintis perkeltinę prasmę. Susisiekiau su įmonės atstove ir pasisiūliau padėti. Yra paprasta uždrausti, bet tam, kurio veikla yra „pastatyta“ būtent ant to prekių ženklo, yra labai didelis finansinis ir moralinis nuostolis.
Pabaigai noriu pasakyti, kad diskusijoje su VMVT išgirdome kvietimą išdėstyti savo teisinius argumentus, tad šiuo metu įmonė VMVT yra pateikusi ir raštu išdėsčiusi motyvaciją prekių ženklo išsaugojimui bei kitokį VMVT nurodytų reglamentų nuostatų bei ETT sprendimo teisinį supratimą. Tikimės, kad VMVT dar kartą pažvelgs į situaciją kitu kampu, neimpulsyviai, o logika ir protingumo principas nugalės net jeigu reikėtų eiti ilgesniu keliu.
Skirmanta Balsevičienė, Advokatų profesinės bendrijos ILAW vyresnioji teisininkė, MB „Sviestas sviestuotas“ teisininkė
