Tačiau neseniai tarptautinių ekspertų atliktas Lietuvos mokslo būklės vertinimas atskleidė, kad tik kas šešta mokslo institucija pasiekia pačių aukščiausių rezultatų.
Nors visi sutinkame, kad būtent mokslas ir inovacijos gali tapti Lietuvos ekonominės ir socialinės sėkmės varikliu. Galime būti nišinių inovacijų šalimi, koncentruotis į stipriąsias savo puses inovacijų rinkoje ir teikti specializuotas aukštųjų technologijų paslaugas.
Ko stinga?
Kaip įpareigoja ES struktūrinių fondų paramos, kuria pasinaudojant modernizuotas šalies mokslas, strategija, įdėtos infrastruktūrinės investicijos turi nešti grąžą ekonomikai. Geriausią aparatūrą turinčiose laboratorijose turi gimti ne tik grynasis mokslas, bet ir nauji rinkoje paklausūs aukštos pridėtinės vertės produktai ir paslaugos, inovatyvūs sprendimai.
Deja, dažnai atrodo, kad inovatyvi ekonomika Lietuvoje rūpi tik valstybei ir pavieniams entuziastams. Valstybė skatina mokslą ir verslą sėsti prie bendro stalo ir kurti naujas bendradarbiavimo perspektyvas, bet pastarieji dažniausiai mandagiai pasisveikina ir kiekvienas lieka prie savo.
Natūraliai kyla retorinis klausimas: gal Lietuvos mokslininkus ir verslininkus esama padėtis visiškai tenkina, o valstybė nežino, kur dėti pinigus?
Geriausią aparatūrą turinčiose laboratorijose turi gimti ne tik grynasis mokslas, bet ir nauji rinkoje paklausūs aukštos pridėtinės vertės produktai ir paslaugos, inovatyvūs sprendimai.
Šiuo metu baigiami statyti ir įrengti mokslo ir verslo slėniai – tai ne tik moderni, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti mokslinių tyrimų infrastruktūra, pasirengusi įgyvendinti aukštųjų technologijų verslo užsakymus.
Tai mokslininkų potencialas mokslo žinias versti inovatyviais produktais, paslaugomis ir sprendimais. Slėniuose galime kurti naujas inovacijomis paremto verslo tradicijas.
Jau turime gerų pavyzdžių – iš mokslininkų iniciatyvų gimusias biotechnologijų ir lazerių pramones, kuriomis pagrįstai didžiuojamės.
Pastatus pastatyti ir aparatūrą nupirkti netrunka daug laiko. Tačiau tai tik pirmas žingsnis diegiant naują inovacijų kultūrą.
Didžiausias iššūkis – skatinti inovatorišką mąstymą. Kad investicijos į mokslo infrastruktūrą neštų grąžą, reikia naujo, inovacijų kultūra paremto požiūrio. Pastatą pastatyti galima per metus, laboratorijas atnaujinti – per mėnesį, o mąstysenos pokyčiai matuojami kartomis.
Norint pasiekti inovacijų proveržio, vien finansavimo nepakanka, turime ugdyti naują novatorių kartą.
Norint pasiekti inovacijų proveržio, vien finansavimo nepakanka, turime ugdyti naują novatorių kartą.
Todėl suvokdami ilgalaikės perspektyvos svarbą aktyviai skatiname STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos – mokslų populiarinimą pradedant darželiu.
Siekiame, kad nuo mažens vaikams būtų sudarytos palankios sąlygos domėtis gamtos ir technologijų mokslais, kad mokslas turėtų prestižą ir būtų populiarus visuomenės akyse. Šiuo tikslu naujomis mokymo priemonėmis gamtos ir tiksliųjų mokslo mokymuisi bus aprūpintos pradinės mokyklos ir progimnazijos. Šalies vidurinės mokyklos ir gimnazijos nauja laboratorinę gamtos mokslų kabinetų įrangą ir priemones gavo ankstesniu ES paramos etapu.
Antras iššūkis – paskatinti studentus ir mokslininkus patiems pradėti inovatyvius aukštųjų technologijų verslus, padėti mokslui ir verslui rasti bendrą kalbą, kad verslas matytų prasmę ir naudą įsitraukti į aukštųjų technologijų rinką.
Šiems iššūkiams spręsti į pagalbą ateina ir ES fondų parama. Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų panaudojimo laikotarpiu aiški: tiesiogiai remti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatinti žinių ir technologijų perdavimo iš mokslo į verslą procesus.
Šiuo metu tiesiog gyvybiškai būtina, kad slėniuose atsirastų „vienas langelis“, inovacijų tarpininkai, gebantys inovatyviais sprendimais suinteresuoto verslo poreikius suformuluoti mokslininkams suprantama kalba ir verslo užklausas nukreipti atitinkamos srities mokslininkams.
Šie klausimai tikrai nepaprasti. Todėl svarbu, kad į jų sprendimą įsitrauktų visos suinteresuotos šalys: mokslas, verslas ir atsakingos valstybinės institucijos.
Turėdami modernią tyrimų bazę privalome sėkmingai ją ir įdarbinti. O įkvepiančių pavyzdžių, kad tai tikrai galima padaryti ir didžiuotis rezultatais, yra.
Dr. Svetlana Kauzonienė yra švietimo ir mokslo viceministrė
