Priešingai, tokių savivaldybių, kur perkami ir parduodami balsai bei kitais būdais trypiama šalies demokratinė santvarka šiurkščiai pažeidinėjant rinkimų tvarką nustatančius įstatymus, skaičius auga.
Atskirų faktų apie balsų pirkimą ir rinkėjų pavežėjimą – sąmoningus kriminalinius nusikaltimus darant žalą šalies demokratinei santvarkai – nors vežimu vežk. Duomenų apie balsų pirkimą, pardavimą ir kitokį sukčiavimą surinkta net penkiolikoje skirtingų savivaldybių.
Tad kol daugelis diskutavo apie būdus priešintis Rytų santvarką nešantiems „žaliesiems žmogeliams”, korumpuotų politikų pastangomis ketvirtadalyje Lietuvos buvo surengtos demokratijos pakasynos.
Korumpuotos politikos veikimo metodai panašūs
Duomenų apie balsų pirkimą, pardavimą ir kitokį sukčiavimą surinkta net penkiolikoje skirtingų savivaldybių.
Kone visos šiurkščiausiais rinkimų pažeidimais garsėjančios savivaldybės viena į kitą panašėja dar ir kitu bruožu.
Daugelis šių savivaldybių, labiau primenančių mažas džiunglių genčių karalystes nei demokratinės valstybės vietos valdžią, ilgus metus valdomos susireikšminusių vietos karaliukų bei juos į vietos politikos padangę iškėlusių partijų.
Susipažinkite su tipiškiausiais rinkimų pažeidimų suvestinėse kaskart figuruojančių savivaldybių pavyzdžiais – Pagėgiais, Druskininkais ir Šalčininkais. Nepaisant fakto, kad šios savivaldybės valdomos skirtingų partijų, metodai, kuriais vietos karaliukai laikosi valdžioje, yra kone identiški. Atskirų savivaldybių vietos valdžios ilgaamžiškumas ir jose vykstantis akiplėšiškas rinkimų tvarkos pažeidinėjimas nėra tik sutapimas.
Noras bet kokiomis priemonėmis išlikti valdžioje ir siekis užsitikrinti palankius rinkimų rezultatus neteisėtais būdais yra sujungti priežasties ir pasekmės ryšiu. Korumpuotiems vietos veikėjams nesąžiningai laimėti savivaldos rinkimai ne tik leidžia pasinaudoti politine įtaka siekiant savo tikslų, bet ir apsaugo nuo perspektyvos, pasikeitus vietos valdžiai, už neskaidrius sprendimus patekti į teisėsaugos nemalonę, o galiausiai ir už grotų.
Laimėti vietos rinkimai korumpuotiems politikams leidžia palaipsniui užvaldyti savivaldybės administraciją ir pasinaudoti administraciniais resursais įtvirtinant savo politinę įtaką.
Į savo postus dantimis bei nagais įsikibę vietos vadukai bei jų karaliavimą palaikančios politinės partijos ilgus metus nesikeičia kryptingų pastangų dėka.
Laimėti vietos rinkimai korumpuotiems politikams leidžia palaipsniui užvaldyti savivaldybės administraciją ir pasinaudoti administraciniais resursais įtvirtinant savo politinę įtaką.
To siekiama dirbtinai išpučiant savivaldybės administracijos aparatą – kuriant vis daugiau nereikalingų darbo vietų vietos gyventojams įdarbinti ir taip užsitikrinant šių žmonių politinį lojalumą.
Įtaka darbingo amžiaus vietos gyventojams užtikrinama ne tik per darbo vietas savivaldybėje, bet ir per partinius ryšius kontroliuojant savivaldybės teritorijoje veikiančias valstybės institucijas. O ypač darant tiesioginę įtaką šių institucijų sprendimams dėl įdarbinimo.
Nėra abejonės, jog tokia vietos gyventojų palankumą arba baimę prarasti darbą užtikrinanti protekcijų sistema iš esmės iškraipo darbo rinką ir pastebimai blogina socioekonominę situaciją savivaldybėse.
Investicijų vietos vadukams nereikia
Grįžkime prie aptariamą situaciją gerai iliustruojančio Pagėgių, Šalčininkų ir Druskininkų pavyzdžio. Kaip ir daugelis į jas panašių savivaldybių, Pagėgiai, Šalčininkai ir Druskininkai užtikrintai išmiršta ir išsivažinėja.
Kasmet sparčiai mažtantis gyventojų skaičius liūdnai dera su nieko gero nežadančia nedarbo statistika. Visose trijose savivaldybėse registruotų bedarbių skaičius yra pastebimai aukštesnis už Lietuvos vidurkį. Neguodžia ir socialinės paramos gavėjų skaičius. Jei sostinėje pašalpas tegauna tik apie 2,5 proc. visų savivaldybės gyventojų, tai vaizdas trijose aptariamose savivaldybėse yra kur kas niūresnis. Nuo pašalpų kas mėnesį priklauso daugiau nei kas dešimtas Pagėgių bei Šalčininkų gyventojas.
Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Druskininkuose ir Pagėgiuose stipriai atsilieka nuo šalies vidurkio, o Šalčininkų rajone apskritai yra mažiausias Lietuvoje.
Tokiose savivaldybėse gyvenantiems darbingo amžiaus žmonėms džiaugtis irgi nėra ko. Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Druskininkuose ir Pagėgiuose stipriai atsilieka nuo šalies vidurkio, o Šalčininkų rajone apskritai yra mažiausias Lietuvoje.
Nepaisant deklaruojamo politikų siekio į savivaldybes pritraukti kuo daugiau investicijų, vietos valdžios dviveidiškumas netrunka išryškėti po to, kai investuoti pasiruošę verslininkai susiduria su jiems tikslingai sukurtomis kliūtimis.
Betarpiškai spręsdami įdarbinimo savivaldybėje klausimus ir skirstydami socialines išmokas, vietos politikai siekia daryti tiesioginę įtaką rinkėjams. Kartu dedamos nemažos pastangos, kad tokiose savivaldybėse neįsikurtų sunkiai paveikiami privataus sektoriaus darbdaviai, gyventojams galintys pasiūlyti su partine priklausomybe nesusietas darbo vietas.
Dar blogiau – dėl baimės prarasti vietos gyventojų kontrolę – vietos valdžios iniciatyva ne tik trukdoma steigtis naujoms įmonėms, bet netgi stengiamasi naikinti su vietos politikais „nebendradarbiaujantį” verslą.
Vietos valdžios nepalankumą su ja nesusijusiam verslui gerai iliustruoja tiesioginių užsienio investicijų (TUI) statistika. Vienam savivaldybės gyventojui tekusių TUI Lietuvos vidurkis yra 4321 euras. Tuo tarpu Druskininkuose šis skaičius mažesnis keturiskart, Pagėgiuose mažesnis net 154 kartus, o apie Šalčininkus apskritai nėra ko kalbėti – nuo Vilniaus nenutolę net pusšimčiu kilometrų, Šalčininkai pastaraisiais metais sumušė šalies antirekordą pritraukdami apskritą nulį užsienio investicijų.
Nuo Vilniaus nenutolę net pusšimčiu kilometrų, Šalčininkai pastaraisiais metais sumušė šalies antirekordą pritraukdami apskritą nulį užsienio investicijų.
Vietos valdžiai užkirtus kelią privataus sektoriaus investicijoms jos valdomoje savivaldybėje, sukuriama skurdo mašina.
Įsisukęs savotiškas blogo gyvenimo konvejeris dirba uždaru skurdo ciklu – neturėdami galimybės dirbti privačiame sektoriuje, vietos gyventojai siekia įsidarbinti savivaldybės administracijoje, savivaldybės įstaigose arba įmonėse.
Dėl riboto tokių darbo vietų skaičiaus ar dėl netinkamų politinių pažiūrų valstybinių darbo vietų negavę vietos gyventojai tampa priklausomi nuo tos pačios savivaldybės administracijos vadovų skirstomų socialinių išmokų.
Tokiu būdu nesprendžiamos vietos demokratijos problemos ilgainiui virsta daugiagalve hidra – daugėja valstybės išlaikytinių, didėja regioninė atskirtis, krenta darbo etikos standartai, plinta skurdas, krenta pasitikėjimas valstybe ir demokratija apskritai, irsta trapus visuomenės socialinis audinys.
Didžiausias nedarbas – didžiausia korupcija
Norint sustabdyti įsisukusias skurdo mašinas ir užkirsti kelią naujų susikūrimui, vietos politikos lygmenyje būtina išardyti šią sistemą palaikančius korupcinius mechanizmus.
Esminį vaidmenį išsiveržiant iš ydingo rato vaidina skaidraus ir demokratiško vietos valdžio rinkimų proceso užtikrinimas. Šis uždavinys pirmiausia krinta ant savo veiklą atsakingai turinčios vykdyti Vyriausiosios rinkimų komisijos ir jos pirmininko pečių.
Kartu su didesniu VRK dėmesiu rinkimų pažeidimams būtinos ir naujos priemonės, leisiančios pareikalauti tiesioginės atsakomybės iš rinkimuose nesąžiningai dalyvaujančių partijų bei politikų. Į balsų pirkimo, biuletenių klastojimo ar kitokius nusikaltimus įsipainiojusios partijos turi patraukti ne tik teisėsaugos dėmesį, bet ir susilaukti kitų sankcijų atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą.
Reali valstybės dotacijų sustabdymo ar net partijos panaikinimo grėsmė gerokai apribotų rinkimų pažeidimais piktnaudžiaujančias politines jėgas. Svaresnį indėlį į korupcijos apraiškų užkardymą atskirose savivaldybėse turėtų įdėti ir su vietos valdžia nesusijusi nacionalinė teisėsauga.
Nepradėjus skubiai spręsti „perkamos demokratijos” kuriamų problemų, korupcijos užkratas nuo mažųjų savivaldybių toliau plis į likusią Lietuvos dalį.
Svarbų vaidmenį išlaisvinant savivaldybes nuo korumpuotų politinių jėgų turės suvaidinti ir verslas. Tačiau tam, kad vietos vadukų užvaldytose savivaldybėse sėkmingai rastųsi darbo vietas siūlanti alternatyva, reikia geresnių sąlygų investicijoms regionuose.
Šias sąlygas galėtų pagerinti Vyriausybės atstovų apskrityse veiklos sustiprinimas pastariesiems pareigūnams suteikiant įgaliojimus ginti investicijas ir investuotojus. Vertėtų apsvarstyti ir potencialią verslo ombudsmeno institucijos sukūrimo naudą kovojant su savivaldybėse išvešėjusiu protekcionizmu bei užtikrinant lygias veiklos galimybes ir nediskriminacinę investavimo aplinką.
Kas ketvirtoje savivaldybėje per pastaruosius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus buvo užfiksuoti bandymai pirkti rinkėjų balsus. Nepradėjus skubiai spręsti „perkamos demokratijos” kuriamų problemų, korupcijos užkratas nuo mažųjų savivaldybių toliau plis į likusią Lietuvos dalį.
Negalime laukti, kol išsipildys panašus scenarijus ir imtis veiksmingų priemonių bus jau gerokai per vėlu. Kad visa tai neįvyktų, reikia bendro ir skubaus pagrindinių politinių jėgų sutarimo dėl priemonių susidariusiai situacijai spręsti.
Tadas Langaitis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys
