Svarstymai ir skaičiavimai, koks vaikų darželių organizavimo modelis mieste būtų efektyviausias, diskusijos, ar verta statyti naujus, kur, kiek ir kokiais kaštais, ar ikimokyklinį vaikų ugdymą verta palikti savivaldybės žinioje, ar vis tik geriau skatinti privačių darželių steigimąsi – visa tai mažai ką reiškia tėvams, kurie jau šiuo metu neturi kam patikėti visavertės savo atžalų priežiūros ir ugdymo.
Darželių trūksta čia ir dabar, o nauji, net jei prasidės intensyvesnės jų statybos, darželinukams duris atvers dar negreitai. Labai tikėtina, kad, kai tai atsitiks, tokio didelio darželių poreikio kaip dabar nebeliks, o nauji pastatai stovės pustuščiai. Negi tikrai nėra greito ir efektyvaus problemos sprendimo?
Atsakymo paieškoti galime žvelgdami į kitų šalių pavyzdžius – ypač tų, kurios garsėja aukštu išsivystymo lygiu ir ypatingu dėmesiu vaikų gerovei. Ieškant sektinų pavyzdžių žvilgsnis pirmiausiai krypsta į Skandinavijos valstybes, kuriose vaikų darželiai steigiami vadovaujantis pragmatišku požiūriu.
Jis pasireiškia įrengiant patalpas vaikų darželiams taip, kad jų dydis optimaliai atitiktų esamą poreikį. To pasiekti pavyksta nuomojant modulines patalpas, kurių prie esamų konstrukcijų galima prijungti tiek, kiek prireikia. Tokiu būdu į padidėjusį darželinukų skaičių reaguojama greitai ir paprastai primontuojant naujus modulius prie jau esamų. Sumažėjus didesnių patalpų poreikiui dalies mobilių modulių atsisakoma. Tai leidžia išvengti tuščių ir nenaudojamų patalpų išlaikymo.
Modulinių patalpų nuoma galėtų būti tinkama alternatyva naujų stacionarių patalpų statyboms. Pastarųjų kaštai daug kartų viršija išlaidas modulinių patalpų nuomai.
Visiems puikiai žinoma Vilniaus miesto finansinė padėtis ir įsiskolinimų našta. Būtent lėšų stygiumi miesto savivalda argumentuoja vangų vaikų darželių problemos sprendimą ir ribotas galimybes įrengti patalpų darželinukams.
Šiuo požiūriu modulinių patalpų nuoma galėtų būti tinkama alternatyva naujų stacionarių patalpų statyboms. Pastarųjų kaštai daug kartų viršija išlaidas modulinių patalpų nuomai.
Štai, pavyzdžiui, 240 vaikų talpinančio darželio statybos Santariškėse kainavo maždaug 3,8 mln. eurų, kai modulinių patalpų nuoma tokio pat dydžio darželiui įrengti atsieitų 16–18 tūkst. eurų per mėnesį. Ekonomiškai naudingesnė nuoma, priešingai nei stacionarios patalpos, leidžia lanksčiai prisitaikyti prie demografinės padėties – didėjančio ar mažėjančio vaikų skaičiaus, ir mokama tik už naudojamas patalpas. Be to, nuomojantiems modulines patalpas nereikia skirti papildomų išlaidų jų priežiūrai, remontui, tai jau paslaugos teikėjo rūpestis.
Reikėtų pabrėžti ir tai, kad, priešingai pasitaikančiam klaidingam įsitikinimui, modulinės patalpos toli gražu nėra kuo nors prastesnės ar suteikiančios blogesnes gyvenimo sąlygas vaikams nei įprastos stacionarios konstrukcijos.
Pažengę skandinavai, visuomet taikantys aukščiausius sveikatos, saugumo, higienos standartus, tikrai neleistų savo atžaloms augti idealių sąlygų neatitinkančiose patalpose. Modulinės patalpos šiandien visais aspektais prilygsta stacionariems pastatams, o naudojant jas įrengiamos net ligoninės.
Kol daugiau diskutuojama ir svarstoma, kaip Vilniuje turėtų atrodyti ir veikti ikimokyklinio ugdymo sistema, nei imamasi realių veiksmų jai plėtoti, tol didelė dalis vaikų sostinėje lieka be vietos darželiuose. Akivaizdu, kad tokia padėtis į šiuolaikiškiausių ir patogiausių gyventi sostinių gretas taikančiam Vilniui yra nepriimtina. Juolab, kad darželių trūkumo problemos sprendimas – po nosimi.
Modulinių patalpų nuoma darželių įrengimui naudojasi ne tik skandinavai ar vokiečiai, bet ir kaimyniniai latviai bei estai. Galime pasidžiaugti, kad ledai pajudėjo ir pas mus – pirmasis tokiu principu įrengtas darželis „Saulės Gojus“ jau sėkmingai veikia šalia Vilniaus esančiose Rokantiškėse. Galbūt jis taps pavyzdžiu, kad norint įrengti darželį nebūtinai reikia pradėti brangias ir ilgas statybas?
Tadas Piekus yra „Cramo Adapteo“projektų vadovas
