Apskritai kiekvieni nauji metai tokie ir būna, todėl tik nuo to, kaip esame pasirengę priimti naujus iššūkius, priklauso, kokią įtaką jie daro šalies ir mūsų pačių gyvenimui. Juk 2008 metais prasidėjęs ekonomikos nuosmukis daugumą gyventojų pamokė labai neramiai žvelgti į naujus metus ir klausti savęs ir kitų, ar kokia nors nauja krizė jau nebetoli.
Galbūt kai kam ir atrodo keistai, tačiau į 2017 metus pasaulio ekonomika įžengė būdama stipresnė negu pasitikdama 2016 metus. Gruodžio mėnesio euro zonos, JAV ir Kinijos makroekonominiai rodikliai rodo, kad ekonomikos augimas spartėja. Visgi nerimas šiais metais kyla ne dėl ekonomikos, finansų ar žaliavų rinkų, o dėl neramios geopolitinės arenos.
2017 metai bus pirmi naujo Seimo ir Vyriausybės metai, todėl teoriškai tai yra palanku ne tik diskutuoti, bet ir priimti realius sprendimus, galinčius paspartinti Lietuvos ekonomikos augimą.
Šių metų sausio 20 dieną Donaldas Trumpas pradės eiti galingiausios pasaulio ekonomikos vadovo pareigas, o Rusija tampa vis agresyvesniu politinio pokerio žaidėju, todėl prognozuoti, kas bus, yra vis sudėtingiau. Be to, 2017 metais euro zona stengsis atlaikyti milžinišką euroskepticizmo bangą, todėl ekonomikos plėtros skatinimo klausimai gali likti antraeiliais.
Dažniausiai ekonomines krizes lemia staigūs finansų, kapitalo, valiutų ar nekilnojamojo turto rinkų lūžiai, kai šiose rinkose dominuoja per didelis noras rizikuoti. Galima sakyti, kad bent dabar didelių vos nesprogstančių burbulų svarbiausiose pasaulio šalyse nėra daug. Didžiausi iš jų: Italijos bankų kapitalo stygius ir Kinijos nekilnojamojo turto paskolos, tačiau tikėtina, kad pirmoji problema bus išspręsta, o antroji tiesiog liks paslėpta nuo išorės akių.
Nepalankių geopolitinių peripetijų persmelkta aplinka Lietuvai primena, kad geriausiai neramius laikus išgyvena tie, kurie būna pasiruošę blogiausiam, bet tikisi geriausio. Šis posakis tinka omenyje turint ir valstybę, ir įmonę, ir bet kurį šalies gyventoją. Kol kas Lietuvoje stinga ne tik tikėjimo, kad viskas gali būti geriau, bet ir pasiruošimo blogesniems laikams. Jeigu nėra tikėjimo geresne ateitimi, dažniausiai trūksta motyvacijos keisti ir keistis.
2017 metai bus pirmi naujo Seimo ir Vyriausybės metai, todėl teoriškai tai yra palanku ne tik diskutuoti, bet ir priimti realius sprendimus, galinčius paspartinti Lietuvos ekonomikos augimą. Kita vertus, galimi nesutarimai tarp Vyriausybės ir Seimo narių siūlomas iniciatyvas įveltų į ilgas ir galiausiai nevaisingas diskusijas.
Juo labiau kad kuo daugiau bus struktūrinių permainų šalyje, tuo daugiau atsiras besipriešinančių ir bandančių atrasti visus įmanomus argumentus, kodėl tos priemonės, kurių ketinama imtis, nėra tinkamos. Juk dažniausiai visi nori teigiamų pokyčių šalyje tol, kol tie pasikeitimai nedaro jiems neigiamos įtakos.
Praėjusiais metais po „Brexit“ ir Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu smarkiai padidėjo komentuojančių apie neoliberalizmo sistemos nesėkmes – pajamų nelygybę ir pernelyg didelę kapitalo savininkų pajamų dalį. Nenuostabu, kad ši kritikos banga atsirito ir iki mūsų šalies – Eurostato duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė 2015 metais buvo didžiausia Europos Sąjungoje.
Veikiausiai pagal 2016 metų duomenis jau nebebūsime paskutiniai, bet šios problemos sprendimų paieška turėtų būti vienas iš būsimų valdžios veiksmų prioritetų. Tačiau nereikia naiviai tikėtis, kad vienodesnės pajamos bus svarbiausias tvaraus ekonomikos augimo veiksnys, nes dėl tokių pokyčių bendras pajamų katilas šalyje neaugs, o tik bus perskirstomas kitaip. Tam, kad šalyje pajamos didėtų, turi didėti investicijos, o kad jų būtų, turi augti ir Lietuvos žmonių profesinės kompetencijos.
2017 metai verslui bus sudėtingesni negu šalies gyventojams. Jau 2016 metų antrą pusmetį įmonių pelnas augo lėtai ir gali būti, kad šiais metais šis augimas bus irgi nedidelis arba pelnas net mažės. Akivaizdu, kad energetiniai ištekliai, išskyrus elektros energiją, įmonėms šiais metais bus brangesni negu praėjusiais metais.
Taip pat augs ir darbo užmokesčio fondas, todėl nenuostabu, kad infliacija šiais metais Lietuvoje paspartės, o dėl to vėl didės neigiamas visuomenės požiūris į verslą. Panašu, kad šiais metais Lietuvos įmonės įdarbins dar daugiau užsieniečių, nes darbuotojų trūks labiau. Didžiausias verslo atstovų prašymas šiais metais liks tas pats – švietimo sistemos pertvarka, kuri padėtų užtikrinti ilgalaikę reikalingiausių profesijų darbuotojų pasiūlą šalyje. Atsižvelgdamos į visas svarbias aplinkybes, įmonės toliau turės skirti didžiausią dėmesį investicijoms į darbo našumo didinimą ir naujų rinkų užsienyje paiešką.
Gyventojams šie metai kol kas didesnių problemų nežada. Nedarbo lygis turėtų mažėti, todėl darbo matyt neturės tik gyvenantys atokiuose regionuose arba nenorintys dirbti. Gyventojų emigracija 2017 metais taip pat turėtų nors šiek tiek sulėtėti – daug kas priklausys ir nuo naujosios valdžios veiksmų, skatinančių gyventojų pasilikimą Lietuvoje bei emigravusiųjų sugrįžimą.
Darbo užmokestis, nors ir augs kiek lėčiau negu 2016 metais, užtikrins, kad vidutinės pajamos šalyje didėtų sparčiau negu infliacija. Prastesnė nuotaika bus mėgėjų išgerti ar rūkyti, kadangi nuo kovo 1 d. smarkiai didės alkoholio ir truputį kils cigarečių kainos. Nepaisant to, kokie iš tiesų bus šie metai, gyventojai turėtų sąmoningai laikytis pagrindinių asmeninių finansų valdymo taisyklių ir stengtis turėti finansinę pagalvę blogesniems laikams.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas
