Pelnas didėjo panašiai kaip ir ankstesniais šių metų ketvirčiais. Įmonės vis dar sėkmingai naudojasi susidariusia mažesnių degalų, šilumos energijos, gamtinių dujų ir metalų kainų situacija. Negalima pamiršti ir rekordiškai žemų palūkanų įtakos įmonių pelningumui.
Tiesa, darbo jėgos sąnaudų augimas spartėja ir artimiausiais ketvirčiais tai bus vienas didžiausių iššūkių įmonėms. Visgi kelis ketvirčius pastebimas dviženklis materialinių investicijų į mašinas ir įrengimus didėjimas leidžia tikėtis, kad darbo našumas turėtų augti ir kad daugelis įmonių atras atsargų algoms didinti.
Įvairių verslo sektorių įmonių rezultatus lemia ne visai tie patys veiksniai, tad ir pelnų pokyčiai skirtingi. Daugiausia pelną (imamas pelnas prieš mokesčius, finansinę veiklą, nusidėvėjimą ir amortizaciją) absoliučiu dydžiu šalyje didina didmenine ir mažmenine prekyba besiverčiančios įmonės. Jų pelnas padidėjo 47,4 mln. eurų, arba 12,8 procento.
Tai daugiausia susiję su sparčiai augančia mažmenine prekyba Lietuvoje, kurią skatina didėjantis vidutinis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbo lygis ir gana teigiamas vartotojų požiūris į ateitį. Kita vertus, šiame sektoriuje trečią ketvirtį mažiau bendrovių dirbo pelningai negu prieš metus, tad, tikėtina, kad didesnės bendrovės sugebėjo uždirbti daugiau, o mažesnių įmonių, kurioms konkuruoti sunkiau, pelnas labiau nepadidėjo, ar net tapo nuostoliu.
Smarkiai augo apdirbamosios gamybos įmonių pelnas, kuris per metus padidėjo 45,1 mln. eurų, arba 13,4 procento. Visgi čia reikia išskirti naftos perdirbimo milžinės „Orlen Lietuva“ įtaką, nes ši gamykla 2015 metais uždirbo pelno (2014 m. įmonė skendo nuostolyje) ir smarkiai pagerino visos pramonės rezultatus.
Negalima nuvertinti ir eksportuojančių trąšų, farmacijos ar optikos priemonių gamintojų, kurie naudojosi silpnesniu euru ir atrastomis naujomis rinkomis. Baldų gamintojų pelno augimas lėtėjo, bet tai gana normalu po ankstesnio spartaus augimo praėjusiais ketvirčiais.
Didėjantis pelnas skatina verslo kūrimąsi ir plėtrą, o Lietuvoje kuriantis inovatyvus paslaugų sektorius turės tapti svarbiausiu mūsų šalies ekonomikos augimo veiksniu.
Deja, bet maisto ir gėrimų produktų gamintojų, kurie labiausiai nukentėjo dėl prarastos Rusijos rinkos ir kritusių produktų kainų, pelnas trečią ketvirtį dar smuko. Rusija buvo daug pelningesnė nei kitos rinkos Lietuvos gamintojams, todėl draudimo įvežti į šią šalį produkciją pasekmės vis dar jaučiamos.
Sandėliavimu ir transportu besiverčiančių įmonių pelnas taip pat augo. Nors šio sektoriaus bendrovių pajamos trečią ketvirtį buvo 4,2 proc. mažesnės negu prieš metus, daugiausia dėl mažėjusių degalų sąnaudų pavyko pasiekti 15 proc. metinį pelno augimą, o visas sektorius uždirbo 11,1 mln. eurų daugiau.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus rezultatai buvo geri antrą ketvirtį iš eilės – pelnas per metus padidėjo 58 procentais. Tokį rezultatą lėmė seniai matytas beveik 18 proc. siekęs sektoriaus pajamų augimas dėl daugiau negu 7 proc. padidėjusio apgyvendintų svečių skaičiaus, dažnesnio naudojimosi viešojo maitinimo įstaigomis ir sparčiai augusių šių paslaugų kainų.
Dėl minimalaus atlyginimo didėjimo šalyje darbo sąnaudų augimas yra ypač aktualus šio sektoriaus įmonėms, bet, kol pajamos didėjo greičiau negu išlaidos, tol pelnas dar augo.
Daugiau pelno uždirbo ir kitų sektorių įmonės, kurių veikla susijusi su paslaugų teikimu ne tik vidaus rinkai, bet ir užsieniui. Pavyzdžiui, kompiuterių programavimo, konsultacine ir susijusia veikla besiverčiančios įmonės, į kurias patenka Vilniuje ir Kaune įsikūrę paslaugų centrai, pelną pastaraisiais metais didino daugiau negu po 30 procentų.
Maždaug tiek didėjo ir profesine, moksline ir technine veikla besiverčiančių įmonių pelnas. Būtent didėjantis pelnas skatina verslo kūrimąsi ir plėtrą, o Lietuvoje kuriantis inovatyvus paslaugų sektorius turės tapti svarbiausiu mūsų šalies ekonomikos augimo veiksniu.
2015 metais didėjantis įmonių pelno aruodas stiprina įmonių kapitalą ir leidžia dar drąsiau galvoti apie plėtrą ir investicijas naudojant ne tik nuosavas, bet ir skolintas lėšas. Didesnis pelnas taip pat rodo, kad kitų metų pradžioje įmonės, tikėtina, išmokės ne mažiau dividendų negu šiais metais.
Tai, kad darbo užmokesčiui skiriamos sąnaudos kol kas auga lėčiau negu pelnas, galbūt ir piktina darbuotojus, bet panašu, kad tokia tendencija netrukus gali pasikeisti. Be to, žaliavos nepigs amžinai, todėl šio veiksnio įtaka pelno didėjimui netrukus išseks.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas
