Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas didesnis negu anksčiau dėl vis greičiau besikeičiančių žinių, kurių labiausiai trūksta darbo rinkoje ir kurių nebespėja įgauti vyresni gyventojai, poreikio. Tiesa, dirbančių priešpensinio amžiaus žmonių dėl senėjančios visuomenės skaičius sparčiai didėja, ir jie neišvengiamai bus vis svarbesnė darbo rinkos dalis.
Tačiau daugelis įmonių ieško tokių darbuotojų, kuriems siūloma arba tiesiog per maža alga, arba pats darbas nebėra patrauklus, todėl oficialūs bedarbiai verčiau ir nedirba arba užsidirba pinigų dirbdami neoficialiai.
Statistikos departamento duomenimis, bedarbių paskutinį 2017 metų ketvirtį Lietuvoje buvo vidutiniškai 97 tūkst., arba 15 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tačiau darbo biržoje registruotų bedarbių skaičius paskutinį metų ketvirtį buvo 139 tūkst., t. y. dviem šimtais daugiau negu prieš metus. Skirtumas tarp Statistikos departamento ir darbo biržos pateikiamų bedarbių skaičiaus (atsižvelgiant į skirtingą metodiką) galėjo didėti dėl to, kad daugėja gyventojų, kurie registruojasi darbo biržoje norėdami būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau jie intensyviai darbo neieško arba apskritai dirba oficialiai neįregistravę savo veiklos, todėl Statistikos departamento apklausų metodu atliekamame tyrime tokie gyventojai nėra laikomi bedarbiais.
Beje, nuo 2017 m. liepos 1 d. buvo pakeista nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo tvarka, dėl kurios ne tik daugiau žmonių gali gauti išmokas, bet ir jos mokamos ilgiau ir yra didesnės, todėl atsirado daugiau privalumų registruotis kaip bedarbiams darbo biržoje. Darbo birža jau paskelbė ir pirmus šių metų duomenis – 2018 metų sausį registruotų bedarbių skaičius buvo netgi didesnis negu prieš metus. Viena iš galimų priežasčių – nuo šių metų pradžios atsiradęs reikalavimas darbdaviui skaičiuoti socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesio algos dydžio (MMA), net jeigu žmogus dirba ne visu etatu ir už tai gauna mažiau negu MMA. Dėl šio pokyčio labiausiai darbuotojų skaičius mažėjo valymo paslaugų ir trumpalaikio įdarbinimo paslaugų įmonėse.
Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje toliau didėja, o sausį jis buvo didžiausias nuo 2008 metų. Viena vertus, vis dar nemažai įmonių nori didinti gamybą ar teikiamų paslaugų skaičių, tačiau paprasčiausiai neranda reikiamą kvalifikacijų turinčių asmenų. Tačiau daugelis įmonių ieško tokių darbuotojų, kuriems siūloma arba tiesiog per maža alga, arba pats darbas nebėra patrauklus, todėl oficialūs bedarbiai verčiau ir nedirba arba užsidirba pinigų dirbdami neoficialiai. Pavyzdžiui, per metus daugiausiai Lietuvoje pagausėjo krovininio transporto vairuotojų – jais, „Sodros“ duomenis, šalyje jau dirbo 64 tūkst. žmonių, o per metus vairuotojų skaičius išaugo beveik 14 tūkstančių. Tačiau didžiausia dalis naujų vairuotojų yra ne Lietuvos piliečiai, nes atrasti mūsų šalyje norinčių vairuoti vilkiką tarptautiniais reisais tampa sudėtinga. Beje, šios profesijos atstovų skaičius jau aplenkė pardavėjų, kurių per metus sumažėjo nuo 65 iki 63,5 tūkst., skaičių. Dėl vis dar mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didžiųjų prekybininkų siekio vis labiau automatizuoti pardavimo procesą veikiausiai ir toliau po truputį mažės pardavėjų šalyje.
Mažėjantis gyventojų skaičius ir toliau darė neigiamą įtaką darbo rinkai – per metus darbo jėgos – užimti gyventojai ir bedarbiai – dydis sumažėjo 21 tūkst. iki 1,449 milijono. Užimtų gyventojų skaičius smuko 6 tūkst. – iki 1,352 mln. gyventojų. Pagal tokias tendencijas Lietuva Europoje atrodo labai prastai. Labiausiai per metus daugėjo dirbančių apdirbamosios pramonės, transporto, apgyvendinimo, administracinių paslaugų srityse, mažėjo užimtųjų prekybos versle. Jeigu ekonominė padėtis eksporto rinkose liks palanki, daugiau Lietuvos įmonių sieks didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių. Nemažai apdirbamosios pramonės įmonių turi ambicingų planų augti, be to, pastaruoju metu pritraukta į šalį nemažai naujų investuotojų, dirbančių ne tik paslaugų, bet ir gamybos sektoriuose, todėl darbo jėgos poreikis nemažės.
Darbo rinkoje struktūriniai pokyčiai nevyksta greitai. Žmones perkvalifikuoti ar juos paskatinti būti ambicingesniems ir neišeiti iš darbo rinkos per anksti yra sudėtingas procesas. Kaip paspartinti pokyčius? Visų pirma, reikėtų padidinti viešųjų paslaugų teikimo efektyvumą ir sumažinti darbuotojų skaičių valstybės sektoriuje. Daugiau dėmesio ir paskatų skirti gyventojų naujiems ir darbo rinkoje reikalingiems įgūdžiams kelti bei aktyviau dirbti su darbingumo netekusiais asmenimis norint juos įtraukti į darbo rinką. Valdžia ir verslas taip pat turėtų labiau bendradarbiauti didinant ekonominį aktyvumą didžiausio nedarbo regionuose. Aktyviau bendrauti turėtume ir su emigravusiais tautiečiais siekdami juos prisivilioti atgal.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas.
