Per pastarąjį pusmetį pasitvirtino prielaida, kad didesnė negu 50 JAV dolerių už barelį naftos kaina yra palanki JAV skalūnų naftos gavybos bendrovėms, kurios sparčiai pradėjo didinti naftos gavybą. Tiesa, gavyba dar nepasiekė 2015 metų piko, tačiau iki jo jau nebetoli. Didėjanti naftos gavyba JAV didžiausią rūpestį kelia OPEC valstybėms, kurios pastaruoju metu visai neblogai koordinuoja savo sprendimus naftos politikos klausimais. Prieš mėnesį OPEC valstybės kartu su kitomis šalimis, tokiomis kaip Rusija, nusprendė pratęsti praėjusių metų lapkritį patvirtintą naftos gavybos ribojimą iki 2018 metų pirmo ketvirčio pabaigos.
Staigūs naftos kainų svyravimai šalių ekonomikai nėra palankūs
OPEC vadovai aiškiai supranta, kad jeigu šalys atleis naftos gavybos ribojimo vadžias, žaliavos kaina greitai nudardės ne tik žemiau kaip 40, bet ir iki 30 JAV dolerių už barelį. Tokie staigūs kainų svyravimai nepalankūs ne tik naftą eksportuojančių, bet ir ją vartojančių šalių ekonomikai. Ne veltui OPEC vadovas dažniau akcentuoja ne norimą naftos kainą, bet kuo mažesnį naftos kainos svyravimą. Kol kas naftos kaina išties kinta mažiau negu praėjusiais metais.
Žvelgiant į priekį, galima teigti, kad naftos kainą ir kartu OPEC sprendimus daugiausia lems JAV skalūnų naftos gavėjų veiksmai. Skaičiuojama, kad naujausi skalūnų naftos gręžiniai atsiperka, jei naftos kaina jų veikimo metu viršija 35 JAV dolerius už barelį. Todėl esant dabartinei 45 JAV dolerių už barelį naftos kainai naftos gavyba JAV greičiausiai ir toliau didės.
Naftos atsargos pasaulyje istoriškai didelės
OPEC šalys neturi daug pasirinkimo galimybių. Veikiausiai jos užims laukimo poziciją ir tikėsis, kad naftos vartojimas pasaulyje didės dėl spartesnio ekonomikos augimo ir sunaudos augantį JAV išgaunamos naftos kiekį bei padės bent kažkiek sumažinti dabar arti rekordinio lygio esančias atsargas. OPEC šalys gali mažinti naftos gavybą, tačiau vargu ar be Saudo Arabijos kitos šalys įsipareigotų tą padaryti, kol nafta kainuoja 45 JAV dolerius už barelį. Apskritai didėja tikimybė, kad OPEC šalių vienybė, kaip būdavo anksčiau labai dažnai, iširs, ir kai kurios valstybės pradės išgauti daugiau naftos, negu joms priklauso. Beje, dvi OPEC narės – Libija ir Nigerija – turi išimtį neriboti naftos gavybos, tad jos tą pastaruoju metu dėl rimstančių konfliktų ir daro – sparčiai ją didina.
Degalų kaina Lietuvoje antrą metų pusmetį neturėtų labai kisti
Susidariusi padėtis naftos rinkoje leidžia tikėti, kad naftos kaina antrą metų pusmetį veikiausiai svyruos tarp 45-55 JAV dolerių. Galimi trumpalaikiai nuosmukiai ir iki 40 JAV dolerių už barelį, bet tikėtina, kad OPEC tokiu atveju imtųsi veiksmų ir stengtųsi palaikyti „Brent“ naftos kainą arčiau 50 JAV dolerių už barelį. Visa tai rodo, kad degalų kainos Lietuvoje antrą pusmetį neturėtų labai kisti, vidutinė dyzelino kaina turėtų laikytis ne taip toli 1 euro už litrą. Žinoma, degalų kainos įvairiuose miestuose ir degalinių tinkluose ir toliau smarkiai skiriasi – netgi tame pačiame mieste kainos gali skirtis dešimtadaliu.
Lietuvos gyventojų vartojimo krepšelyje išlaidos degalams sudaro apie 7 proc. visų išlaidų, o verslui degalai taip pat yra viena iš svarbių išlaidų, tad didesni degalų kainų svyravimai nelieka nepastebėti viešumoje. Pastaruoju metu degalų kaina Lietuvoje yra mažesnė negu Latvijoje ar Estijoje ir beveik identiška kainoms Lenkijoje. Dyzelino suvartojimas per pirmus keturis šių metų mėnesius ūgtelėjo 11 proc., tad bent pagrindinio kuro – dyzelino – kaina išties yra konkurencinga regione. Tiesa, pagal Finansų ministerijos pateiktą siūlymą nuo ateinančių metų didės akcizas dyzelinui, todėl šio kuro kaina gali didėti 0,02 euro už litrą. Kol kas nei verslui, nei gyventojams didesnių degalų kainų negu pirmą pusmetį baimintis didelio pagrindo nėra.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas.
