Nerimas dėl pandemijos ir kaip ji klostysis toliau bei jau matyti pokyčiai darbo rinkoje šiais metais buvo tie veiksniai, kurie privertė gyventojus konservatyviau galvoti apie savo galimybes rinkoje.
Apklausa parodė, kad naują darbą greičiau negu per mėnesį manė susirasiantys 17 proc. apklaustųjų, kai prieš metus taip galvojo 23 proc. respondentų. Besibaiminančių, kad naujo darbo už ne mažesnį darbo užmokestį negu gauna dabar visai nebeatrastų, dabar yra 18 proc., pernai buvo 13 procentų.
Nestebina, kad optimistiškiausiai savo galimybes susirasti naują darbą, už kurį gautų ne mažesnį negu dabartinį darbo užmokestį, vertina jauni asmenys. Ketvirtadalis apklaustųjų iki 29 metų amžiaus teigė, kad jie tokį naują darbą galėtų susirasti greičiau negu per mėnesį. Tačiau pandemija apkarpė ir jų pasitikėjimą– – prieš metus greičiau negu per mėnesį susirasti darbą teigė galintys net 39 proc. asmenų iki 29 metų. Atitinkamai per metus nuo 27 iki 38 proc. padidėjo dalis atsakiusiųjų, kad tokio darbo už ne mažesnį gaunamą atlygį paieškos užtruktų nuo vieno iki trijų mėnesių.
Nestebina, kad optimistiškiausiai savo galimybes susirasti naują darbą, už kurį gautų ne mažesnį negu dabartinį darbo užmokestį, vertina jauni asmenys.
Kukliausiai ir pernai, ir šiemet savo galimybes susirasti naują darbą už ne mažesnį darbo užmokestį vertino vyresni negu 50 metų asmenys – ketvirtadalis jų teigė, kad tokio darbo, už kurį gautų ne mažesnį negu dabar darbo užmokestį, jiems nebepavyktų susirasti.
Vos 11 proc. tokio amžiaus apklaustųjų paminėjo, kad naują darbą pavyktų susirasti greičiau negu per mėnesį. Tai rodo, kad vyresnio amžiaus asmenys daug mažiau pasitiki savo galimybėmis rasti naują darbą ir dėl objektyvių ir dėl subjektyvių priežasčių, todėl yra kur kas mažiau judrūs darbo rinkoje, o tai dažnai yra ne į naudą jiems patiems.
Visgi oficialūs duomenys labiau rodo tai, kad jauni, o ne vyresnio amžiaus žmonės smarkiau nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos įtakos darbo rinkai. Remiantis „Sodros“ duomenimis, per metus labiausiai Lietuvoje sumažėjo darbuotojų, kurių amžius yra nuo 20 iki 24 metų.
Tai nenuostabu, nes didžiausią neigiamą įtaką pandemija padarė maitinimo, apgyvenimo, kultūros, pramogų, prekybos sektoriuose veikiančioms įmonėms, kuriose jaunų darbuotojų dalis kolektyve yra palyginti didesnė negu kituose sektoriuose.
Visgi oficialūs duomenys labiau rodo tai, kad jauni, o ne vyresnio amžiaus žmonės smarkiau nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos įtakos darbo rinkai.
Įdomu tai, kad 55–64 metų dirbančių asmenų skaičius sumažėjo minimaliai, o dirbančių vyresnių negu 65 metai netgi padidėjo. Pandemijos pradžioje buvo baimių, kad, saugodami savo sveikatą, vyresnio amžiaus žmonės nuspręs trauktis iš darbo rinkos. Nuogąstavimai nepasitvirtino.
Tai rodo ir Statistikos departamento trečio ketvirčio gyventojų užimtumo duomenys: priešingai negu pasikeitė bendras užimtumo lygis šalyje ir negu tikėtasi, 55–64 ir vyresnių negu 65 metų gyventojų užimtumas netgi padidėjo. Jaunimui pandemija smogė kur kas stipriau: 15–29 metų gyventojų užimtumo lygis smarkiai sumažėjo, o nedarbas per metus ūgtelėjo nuo 7,9 iki 15,5 procento.
Nors dirbančių jauno amžiaus asmenų ir sumažėjo labiau, tačiau tų, kurie dirbo, vidutinis darbo užmokestis bent jau per pirmą karantiną nesumažėjo. Pavyzdžiui, 20–25 metų dirbančių asmenų darbo užmokestis per pirmo karantino piką balandį buvo 3,2 proc. didesnis negu atitinkamą mėnesį prieš metus, kai 35–40 metų asmenų vidutinis darbo užmokestis smuko daugiau negu 5 procentais.
Tai galima paaiškinti tuo, kad 20–25 metų asmenų vidutinis darbo užmokestis yra maždaug 40 proc. mažesnis negu vidutinis 35–40 metų asmenų vidutinis darbo užmokestis ir jam didelę įtaką daro minimali mėnesio alga, kuri per metus padidėjo daugiau 9,4 procento.
Nors dirbančių jauno amžiaus asmenų ir sumažėjo labiau, tačiau tų, kurie dirbo, vidutinis darbo užmokestis bent jau per pirmą karantiną nesumažėjo.
Be to, darbdaviams valstybės mokėtos subsidijos už darbuotojams paskelbtas prastovas buvo susietos su minimalia mėnesio alga, todėl tie darbuotojai, kurie gauna mažesnį darbo užmokestį, patiria mažesnį pajamų smukimą prastovų metu. Visgi spalį prieš paskelbiant antrą karantiną 35–40 metų asmenų grupėje vidutinio darbo užmokesčio pokytis jau vėl buvo panašus į jaunimo algų pokyčius.
Tikėtina, kad dar kelis mėnesius gyventojai bus atsargūs vertindami savo galimybę susirasti naują darbą, jei jo netektų, nes prasta epidemiologinė padėtis Lietuvoje aiškiai rodo, kad ribojimų verslui daugės, ekonomikos aktyvumas dar lėtės, todėl pirmas kitų metų ketvirtis bus gana sudėtingas, o daugiau optimizmo turėtų atsirasti kitų metų viduryje.
Apie apklausą
Reprezentatyvią apklausą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ š. m. spalio 13–23 dienomis. Iš viso apklausta 1 000 gyventojų, vyresnių negu 18 metų. Apklausa Lietuvoje atliekama penktus metus iš eilės.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.
