Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, gydytojų specialistų vidutinis darbo užmokestis birželį buvo 18 proc. didesnis negu prieš metus. Kiti veiksniai, lėmę istoriškai spartų algų didėjimą, liko tokie pat: nuo metų pradžios 20-čia eurų iki 400 eurų padidinta minimali mėnesio alga (MMA), įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, pakeltas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams, palanki darbuotojams padėtis darbo rinkoje, kai nemažai įmonių susidūrė su darbuotojų stygiumi rinkoje.
Atlyginimas po mokesčių Lietuvoje antrą ketvirtį didėjo mažiau – 9,5 proc. – iki 722 eurų. Tai, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių auga lėčiau negu atlyginimas prieš mokesčius, nėra naujiena. Tokia pat tendencija tęsis antrą pusmetį, nes tam įtaką daro nuo metų pradžios panaikintas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiems tėvams už kiekvieną vaiką – jį pakeitė tiesioginė 30 eurų išmoka. Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 6,7 proc., t. y. vidutinis darbo užmokestis į rankas augo triskart sparčiau negu kainų lygis šalyje.
Verslas kuria naujas darbo vietas
Darbo rinka šalyje toliau kaista – prieš porą savaičių paskelbta, kad vidutinis nedarbas antrą metų ketvirtį sumenko iki 5,9 proc., o mažesnis nedarbas buvo tik 2006–2008 metais. Samdomų darbuotojų vis dar daugėja, tad verslas išties kuria naujas darbo vietas, o jas vis sparčiau užpildo dirbantys asmenys iš trečiųjų šalių. Laisvų darbo vietų skaičius, darbo biržos duomenimis, liepą buvo rekordinis. Daugelis darbo vietų ne tokios populiarios tarp jaunimo, nes mokamas mažesnis atlyginimas. Tai sudaro palankias sąlygas darbo jėgai iš trečiųjų šalių.
Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį padidėjo 10,4 proc., o valstybės sektoriuje – 10,8 procento. Skirtumas tarp vidutinės algos valstybės ir privačiame sektoriuje tėra 9 eurai, o dar pirmą ketvirtį vidutinė alga valstybės sektoriuje buvo mažesnė. Visose kaimyninėse ES valstybėse, tokiose kaip Latvija, Lenkija ar Estija, valstybės sektoriuje darbo užmokestis yra gerokai didesnis. Kodėl mažas skirtumas yra problema? Viešojo administravimo sektoriuje turi dirbti kompetentingi asmenys, todėl siūlomos jiems algos negali skirtis nuo atlyginimų, mokamų privačių įmonių. Beje, Lietuvoje ir švietimo bei sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimai, palyginti su šalies algų vidurkiu, taip pat yra mažesni negu kitose aplinkinėse šalyse. Valdžia šią problemą bando spręsti, o jų sprendimų efektyvumą aiškiausiai parodys kitų metų statistikos duomenys.
Sparčiausiai augo sveikatos sektoriaus darbuotojų algos
Per metus sparčiausiai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo sveikatos priežiūros sektoriuje (16,5 proc.). Šį augimą lėmė valdžios sprendimas padidinti šio sektoriaus darbuotojų algas. Taip pat vidutinis atlyginimas labai sparčiai didėjo administracine ir aptarnavimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla besiverčiančiose įmonėse. Tam didžiausią įtaką darė valdžios sprendimai: nuo metų pradžios padidėjęs MMA ir įvestos socialinio draudimo įmokų lubos. Įdomu tai, kad nors per metus daugiausia padidėjo darbuotojų, dirbančių transporto ir saugojimo veikla besiverčiančiose įmonėse, jose mokamas darbo užmokestis augo mažiau negu algų vidurkis šalyje. Taip yra todėl, kad didžiausią dalį naujų darbo vietų sektoriuje užpildo ukrainiečiai ir baltarusiai, o didžiausią dalį atlygio sudaro mokami dienpinigiai, kurie į vidutinio darbo užmokesčio statistiką neįtraukiami. Pramonės įmonėse mokamas darbo užmokestis per metus padidėjo 9,6 proc., arba panašiai kaip ir algų vidurkis šalyje. Pramonininkai taip pat sparčiai didina darbuotojų skaičių, todėl norėdami augti yra priversti darbuotojams mokėti daugiau.
Vilniuje mokamas vidutinis darbo užmokestis (jis, beje, jau perlipo 1 000 eurų) tolsta nuo likusios Lietuvos. Kaunui, nors yra akivaizdžių ekonominio pakilimo požymių, priartėti prie Vilniaus kol kas nepavyksta. Beje, kol kas Kaune vidutinis darbo užmokestis yra netgi mažesnis negu Klaipėdos mieste, kuriame sėkmingą rezultatą rodo ne tik Klaipėdos jūrų uosto krovos bendrovės, bet ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančios įmonės. Tokiose pasienio savivaldybėse kaip Ignalinos, Zarasų ar Lazdijų vidutinis darbo užmokesčio augimas stringa ir jį daugiausia lemia MMA bei viešojo sektoriaus darbuotojų algos pokyčiai.
Kol Lietuvos ekonomika juda pirmyn gana neblogu tempu, o išorės veiksniai dar pernelyg negąsdina verslo, darbo užmokesčio tendencijos ir toliau yra palankios darbuotojams. Antrą pusmetį metinis vidutinės mėnesio algos pokytis bus tik šiek tiek mažesnis. Žinoma, algos didėja ne visiems ir ne visos bendrovės yra pajėgios kelti mokamą darbo užmokestį darbuotojams, todėl ir augančių atlyginimų įtaką ne visi jaučia vienodai. Problema dėl sparčiau negu darbo našumas didėjančių darbo jėgos sąnaudų tik aštrėja, tačiau su tuo susiduria ir kitos Baltijos bei Vidurio Europos šalys. Be to, esant tokiam sparčiam darbo užmokesčio augimui, tikėtis, kad kainų lygis šalyje nekiltų, yra netikslinga.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas.
