Pasitvirtino ankstesnės baimės, kad Lietuvoje pradės mažėti dirbančių asmenų dėl emigracijos ir besitraukiančio jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, skaičius. Sparčiai augančios eksporto rinkos sudaro sąlygas mūsų šalies įmonėms kurti naujas darbo vietas, tačiau akivaizdu, kad dėl darbuotojų trūkumo tenka plėstis ne didinant darbuotojų skaičių, o galvojant apie efektyvumo didinimą. Antro ketvirčio pabaigoje Lietuvoje dirbo 1,363 mln. gyventojų, arba 5 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tai nėra prastas rezultatas turint omenyje, kad per metus mūsų šalį paliko 50 tūkst. žmonių.
Savaime suprantama, kad, esant tokioms tendencijoms, vis dažniau kyla klausimas, ar tikrai šalies darbo rinka yra pasiekusi potencialą ir nebėra likusių asmenų, kurie nori dirbti, tačiau jiems nėra sudarytos palankios tam sąlygos. Praėjusiais metais šį klausimą sau uždavė estai ir iškart atkreipė dėmesį į riboto darbingumo asmenis, pasitraukusius iš darbo rinkos.
Norėdami padidinti tokių asmenų norą ir galimybę dirbti, estai ėmėsi iniciatyvos asmeniškai padėti kiekvienam žmogui rasti jam tinkantį darbą, o darbdavius papildomai paskatinti. Lietuvoje riboto darbingumo žmonių ne mažiau negu Estijoje – „Sodros“ duomenimis, netekto darbingumo ar invalidumo pensijas gauna 200 tūkst. gyventojų, iš jų oficialiai dirba 54 tūkstančiai. Žinoma, ne visi iš likusių 150 tūkst. gyventojų yra pajėgūs įsilieti į darbo rinką, bet jeigu ir 50 tūkst. tokių asmenų būtų sudarytos palankios sąlygos dirbti, tai būtų nemaža paspirtis darbo rinkai.
Lietuvoje sparčiai daugėja dirbančių nuo 50 metų iki pensinio amžiaus
Lietuvoje kasmet didėja pensinio amžiau riba ir santykinė vyresnio amžiaus žmonių dalis, todėl sparčiai daugėja dirbančių nuo 50 metų iki pensinio amžiaus gyventojų. Kita vertus, dirbančių pensininkų Lietuvoje per metus nepakito – jų buvo 67 tūkst., arba maždaug 11 proc. visų pensininkų. Nors tai nėra mažai, palyginti su Pietų Europa, tačiau pagal šį rodiklį nusileidžiame ne tik Šiaurės šalims, bet Latvijai ir Estijai. Žinoma, galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje pensinio amžiaus gyventojų sveikata prastesnė negu Skandinavijoje, tad rūpinimasis žmonių sveikata ir sveikos gyvensenos skatinimas valstybei atsiperka, nes ne tik mažiau išleidžiama gydymo išlaidoms, bet ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių dirba.
Nereikėtų pamiršti ir valstybės sektoriaus, kuriame vis dar galima rasti daug institucijų ar įmonių, kur darbuotojų skaičius gali ir turi būti mažesnis, jeigu veiklos procesai būtų įgyvendinami efektyviau. Bus įdomu stebėti, ar šįkart valdžiai pavyks sumažinti realų dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių, o ne tik pakeisti pareigų pavadinimus. Pavyzdžiui, dėl „Lietuvos geležinkeliuose“ prasidėjusių pokyčių per metus darbuotojų skaičius sumažėjo beveik vienu tūkstančiu – suprantama, ne visi pasitraukę darbuotojai liko darbo rinkoje (ypač sulaukę pensinio amžiaus), tačiau dalis jų susirado darbą privačiame sektoriuje. Svarbesnį vaidmenį turėtų atlikti darbo birža, kuri galėtų padėti ilgą laiką vienoje darbovietėje dirbusiems asmenims, kurių žinios ir įgūdžiai galbūt nebeatitinka rinkos poreikio.
Paslaugų sektoriuje daugės kitų tautybių darbuotojų
Užsieniečių įdarbinimas neturi ir, matyt, neturės pritarimo visuomenėje, tačiau akivaizdu, kad jis tampa vis populiaresnis tarp Lietuvos įmonių, todėl ukrainiečių ar kitų tautybių darbuotojų ypač paslaugų sektoriuje veikiausiai tik didės. Lietuviams reikėtų atsisakyti išankstinių nuostatų ir nesibaiminti imigrantų, kai mūsų pačių tautiečiai emigruoja į Jungtinę Karalystę, Airiją ar Norvegiją ir užima tų šalių piliečių darbo vietas.
Darbuotojų trūkumas verslui kelia ne tik iššūkių, bet ir suteikia galimybių. Vis labiau ieškoma sprendimų, kaip dirbti efektyviau, o tam dažnai būtinos investicijos. Beveik nėra abejonių, kad šiais metais bus pasiektas ilgai užsibuvęs rekordas – įmonių investicijos į mašinas ir įvairią įrangą šiemet viršys rekordinį 2007 metų lygį. Kita vertus, darbuotojų trūkumas, darbo sąnaudų augimas ir pavėluotos reakcijos į rinkos pokyčius lems, kad susiduriančių ir su finansinėmis problemomis įmonių vargu ar mažės. Negalima pamiršti, kad ypač regionai yra jautrūs minimalios mėnesio algos (MMA) pokyčiams, todėl svarbu, kad valdžia nepersistengtų ir pernelyg smarkiai nepakeltų MMA ateinantiems metams. Juolab, kad siūlomas sprendimas nuo kitų metų socialinio draudimo įmokas apskaičiuoti nuo MMA dirbantiems mažiau negu visu etatu padės kovoti ne tik su šešėliu, bet ir labai apsunkins dalies sąžiningai dirbančio verslo veiklą.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas.
