Gerų naujienų kokteilis ūkininkams: rekordinis derlius ir aukštos supirkimo kainos
Nors birželio pabaigoje buvome sunerimę, kad gūsingas lietus galėjo nuplauti lūkesčius dėl rekordinio grūdų derliaus, jau nebėra abejonių, kad bendras grūdinių augalų ir rapsų derlus šiais metais buvo didžiausias šalies istorijoje. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimus, Lietuvoje šiemet nuimta apie 7,3 mln. tonų grūdinių augalų (iš jų 4,5 mln. tonų kviečių) ir rapsų derlius, arba 300 tūkst. tonų daugiau negu rekordiniais 2015 metais. Kaip įprasta, didžioji dalis nuimto derliaus laivais bus išplukdyta už Europos Sąjungos ribų.
Šį sezoną kviečių eksporto startas buvo galingas – nuo liepos 1 d. iš Lietuvos į ne ES šalis eksportuota jau beveik 1,1 mln. tonų kviečių, arba 70 proc. daugiau negu prieš metus. Šiuo metu Lietuva yra antra pagal eksportuotą kviečių kiekį tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Tokį spartų eksportą jau sezono pradžioje lėmė keletas veiksnių. Pirma, kviečių derlius šiemet ES yra apie 12 proc. mažesnis negu prieš metus, todėl daug mažiau lieka kviečių eksportui daugiausiai istoriškai kviečių eksportuojančiose ES šalyse – eksportas, prognozuojama bus net trečdaliu mažesnis. Pavyzdžiui, mažesni eksportui skirti kiekiai iš Prancūzijos padeda Lietuvos prekybininkams sėkmingai eksportuoti kviečius į Alžyrą, kuris tradiciškai laikomas prancūzų įtakos zona.
Šiuo metu Lietuva yra antra pagal eksportuotą kviečių kiekį tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Antra, kviečių paklausa šiuo metu tarptautinėje rinkoje yra didelė ir vietos užtenka visiems eksportuotojams, nepaisant solidaus eksporto iš Rusijos. Trečia, kadangi grūdų derlius šiemet rekordinis, grūdų prekybininkai turi nuosekliai išdėstyti grūdų eksporto sutartis, kad neatsirastų problemų dėl apyvartinių lėšų ar krovos pajėgumo. Ketvirta, šiemet kviečių derlius yra truputį prastesnės kokybės negu praėjusiais metais, bet tai kaip tik naudinga eksportuotojams, nes pasaulyje yra lengviau surasti pirkėjus, kuriems reikia ne tokios aukštos kokybės grūdų.
Ūkininkus ypač turėjo pradžiuginti pastarosiomis savaitėmis padidėjusi kviečių ateities sandorių „Euronext“ biržoje kaina, kurios pokyčiai turi didelę įtaką ir grūdų iš ūkininkų supirkimo kainai. Per pastaruosius penkerius metus kviečių ateities sandorių kaina tik trumpai užsibūdavo aukščiau 200 eurų, todėl ir dabar labai didelė tikimybė, kad kviečių kaina ilgai aukščiau šios kartelės neišsilaikys. Juolab, kad ir tokį staigų kviečių kainos šuolį nėra lengva paaiškinti.
Pasaulinės kviečių rinkos dalyviai yra sunerimę dėl sausų orų Rusijoje, Ukrainoje, JAV, tačiau tai darys įtaką tik ateinančių metų derliui. Apie mažesnį negu prieš metus kviečių derlių šiais metais Europos Sąjungoje žinoma jau seniai. Be to, šių metų kviečių eksportas pasaulyje turėtų būti tik truputį mažesnis negu praėjusiais metais, o bendras visų šalių derlius rekordinis.
Rekordinis derlius ir santykinai aukštos grūdų bei rapsų supirkimo kainos turėtų užtikrinti, kad augalininkyste užsiimančių finansiniai rezultatai šiemet labai sustiprės. Dėl to galima tikėtis ir didesnių šio sektoriaus investicijų artimiausiais mėnesiais. Nors rugsėjį Lietuvoje kritulių kiekis buvo maždaug 50 proc. mažesnis negu įprastai ir žieminių pasėlių būklė ne tokia gera, kaip praėjusiais metais, kol kas skųstis dėl būsimo derliaus priežasčių nėra.
Pieno gamintojų pajamos rugsėjį jau buvo didesnės negu prieš metus
Po sudėtingesnio pavasario pieno gamyba užsiimantys ūkiai taip pat sulaukė geresnių laikų. Rugsėjį vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina buvo 2,4 proc. didesnė negu prieš metus, o pieno supirkta tik 0,6 proc. mažiau. Tai reiškia, kad pieno gamintojų pajamos rugsėjį jau didesnės negu prieš metus.
Beje, spalį bus išmokėta 17,8 mln. eurų kompensacinių išmokų pieno gamintojams, susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl koronaviruso protrūkio. Dar 18,5 mln. eurų buvo išmokėta vasarą, todėl valdžia buvo išties dosni šiam sektoriui, kurio nuostoliai dėl koronaviruso yra gerokai mažesni negu daugelio kitų ekonomikos sektorių.
Nors rugsėjį Lietuvoje kritulių kiekis buvo maždaug 50 proc. mažesnis negu įprastai ir žieminių pasėlių būklė ne tokia gera, kaip praėjusiais metais, kol kas skųstis dėl būsimo derliaus priežasčių nėra.
Europos pieno produktų rinkoje vyrauja neblogos nuotaikos – pieno riebalų ir nugriebto pieno miltų kaina laikosi labai panaši nuo vasaros pradžios, o sūrio kainos po truputį auga. Kol kas nėra ženklų, kad paskutinį metų ketvirtį mažėtų pieno produktų paklausa – eksportuojančios įmonės užsakymų turi pakankamai. Tiesa, nuo didesnio pieno produktų ir žaliavinio pieno brangimo sustabdo didesnė negu prieš metus žaliavinio pieno gamyba ES ir kitose daugiausiai pieno primelžiančiose ES valstybėse.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.
