Iš kur atkeliauja išlaidos vartojimui?
Iš viso Lietuvoje galutinio vartojimo išlaidos pernai siekė 23,7 mlrd. eurų. Lyginant su 2014 metais, jos didėjo 3,9 proc. Tik pusė vartojimui išleidžiamų lėšų skiriama iš darbo užmokesčio pajamų. Tai verčia peržvelgti, iš ko namų ūkiai gauna antrą pusę lėšų, išleidžiamų vartojimui. Deja, tenka atrasti nemažą šešėlinės ekonomikos įtaką.
Be darbo užmokesčio, vartojimo išlaidų šaltinių yra dar keli – tai individualios veiklos pajamos, socialinės išmokos, gautos lėšos iš kitų asmenų, investicijų, santaupų, paskolų, perlaidos iš užsienio bei pajamos iš kitos veiklos. Taip pat ir šešėlinės veiklos pajamos.
Kylantis darbo užmokestis skatins vartojimą
Vienas svarbiausių vartojimo šaltinių – oficialios darbo užmokesčio pajamos – Lietuvoje 2015 m. augo, taigi ir jų įtaka vartojimui minimaliai didėjo.
Pernelyg spartus minimalaus darbo užmokesčio kėlimas didina ir šešėlinės veiklos aktyvumą, tačiau, tikėtina, kad darbo pajamų dalis šiais metais augs sparčiau nei pajamos iš šešėlio.
Darbo užmokesčio pajamos šalyje praėjusiais metais ūgtelėjo 5,1 proc., o gyventojų vartojimo išlaidos padidėjo 3,9 proc. Tikėtina, kad šiais metais dėl didėjančio minimalaus darbo užmokesčio bei konkurencijos dėl darbo jėgos oficialios darbo užmokesčio pajamos šalyje augs dar sparčiau.
Nors pernelyg spartus minimalaus darbo užmokesčio kėlimas didina ir šešėlinės veiklos aktyvumą, tačiau, tikėtina, kad darbo pajamų dalis šiais metais augs sparčiau nei pajamos iš šešėlio.
Sumažėjusi perlaidų iš užsienio įtaka vartojimui
Asmeninės perlaidos iš užsienyje gyvenančių emigrantų 2015 m. sumažėjo 23 proc. iki 1,1 mlrd. eurų, todėl jų įtaka vartojimui sumenko. Priežasčių šiam sumažėjimui yra nemažai, viena jų – siekis išvengti oficialių perlaidų, nenorint apsunkinti jas gaunančių asmenų padėties.
Tikėtina, jog oficialių perlaidų pradėjo mažėti ir po to, kai savivaldybės atidžiau pradėjo tikrinti, ar įvairias pašalpas gaunantys žmonės negauna oficialių perlaidų iš užsienio. Tad realus perlaidų sumažėjimas gali būti kur kas mažesnis. Nepaisant šių pokyčių, perlaidų įtaka vartojimui ir visai Lietuvos ekonomikai vis dar kartu su Latvija lieka didžiausia ES.
Pajamos iš investicijų – nedidelė dalis vartojimo išlaidose
Pajamų iš investicijų įtakos vartojimui nereikėtų sureikšminti, nes namų ūkių palūkanų pajamos 2014 m. sudarė 119 mln. eurų. Tikėtina, kad 2015 m. dėl mažėjusių palūkanų normų rinkoje jų buvo uždirbta mažiau.
Dividendų įtaka yra didesnė ir, nors gyventojų gauti dividendai oficialiai nėra išskiriami, tikėtina, kad jų suma pastaraisiais metais siekia apie 0,5 mlrd. eurų. Palyginti su 12 mlrd. darbo pajamomis, tai yra ganėtinai nedaug. Žinoma, nemaža dalis didelius dividendus mokančių įmonių priklauso užsienio bendrovėms, todėl dalis dividendų iškeliauja į užsienį.
Kiek vartojimo išlaidose slypi šešėlio?
Apie 20 proc. visų vartojimo išlaidoms skirtų lėšų – 4,6 mlrd. eurų – sudaro minimaliai apmokestinamos individualios veiklos ir visiškai neapmokestintos šešėlinės pajamos.
Kiek šioje dalyje yra tikrojo šešėlio – visai neapmokestintų pajamų, vertinimų yra įvairių. Skaičiuojama, kad visa šešėlinė ekonomika Lietuvoje, neapsiribojant tik vartojimu, bet įtraukiant investicijas į nekilnojamąjį ir kitą turtą, gali sudaryti iki ketvirtadalio BVP.
Didelė šešėlinių pajamų dalis sukuria socialines problemas (mokesčių mokėtojų moralė silpnėja stebint, kad kaimynas sau leidžia daugiau vartoti gaudamas neoficialių pajamų), turi neigiamos įtakos biudžeto surinkimui.
Viena vertus, bent jau didžioji vartojimo dalis yra apmokestinta PVM mokesčiu. Tad nenuostabu, kad pagal surinkto PVM santykį su BVP Lietuva atrodo neblogai ES šalių gretose.
Kita vertus, labai didelė šešėlinių pajamų dalis lemia tai, kad Lietuvoje labai mažas gyventojų pajamų mokesčių surinkimas, palyginti su šalies BVP. Dabartinis Vyriausybės užsibrėžtas tikslas imtis aktyvesnių veiksmų didinant biudžeto pajamas yra labai sveikintinas, bet ar jis stipriau praskleis šešėlio skraistę, parodys tik laikas.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas