Tai tyrinėti leidžia Europos socialinis tyrimas, įgyvendinamas ir Lietuvoje. Europos socialiniame tyrime dalyvavo 1365 Lietuvos gyventojai. Tyrimo metu dalyvių buvo klausiama apie jų suvokiamą vidinį ir išorinį politinį (savi)veiksmingumą:
- vidinis politinis (savi)veiksmingumas apibūdina asmens asmeniškai suvokiamą gebėjimą daryti reikšmingą įtaką politinėms grupėms ir visai politinei sistemai;
- išorinis veiksmingumas apibūdina asmens suvokiamą pačios politinės sistemos veiksmingumą leidžiant asmenims reikšti savo nuomonę apie sistemą ir daryti jai įtaką.
Duomenų analizė atskleidė, jog Lietuvos gyventojų suvokiamas išorinis veiksmingumas yra aukštesnis nei vidinis politinis (savi)veiksmingumas. Kitaip tariant, Lietuvos gyventojai labiau tiki, jog politinė sistema leidžia jiems dalyvauti politikoje, išsakyti savo nuomonę apie valdžią, veikti politinę sistemą, nei pasitiki savo pačių gebėjimu veikti politinę sistemą.
Galima kelti prielaidą, jog nors pati politinė Lietuvos sistema yra suvokiama kaip galinti būti veikiama, tačiau žmonių netikėjimas, jog jų asmeninis indėlis į valstybės valdymą yra svarbus, skatina abejoti savo politiniu (savi)veiksmingumu. Taip pat, dažnas nusivylimas rinkimų rezultatais, kuomet yra išrenkami kiti kandidatai ar partijos nei žmogus balsavo, gali skatinti žmonių abejonę, jog jų balsas yra svarbus ar reikšmingas.
Politiškai aktyvus jaunimas, tačiau ne rinkimuose
Lietuvos gyventojų duomenys atskleidė, jog suvokiamas politinis (savi)veiksmingumas yra linkęs mažėti su amžiumi.
Nors skirtumai tarp skirtingų amžių grupių nėra labai dideli, tačiau pastarieji visgi egzistuoja. Nors tiek Europos socialinis tyrimas, tiek visuomeninės apklausos atskleidžia, jog vyriausio amžiaus žmonės reikšmingai dažniau balsuoja rinkimuose, tačiau labiausiai išsiskiria vyriausios amžiaus grupės gyventojų žemas vidinis politinis (savi)veiksmingumas.
Galima kelti prielaidą, jog vyresnio amžiaus žmonės, dėl savo turimos politinės patirties gyvenant Sovietų sąjungoje netiki, jog jie yra pajėgus turėti įtakos politikai, tačiau jaučia vidinę pareigą balsą išreikšti. Iš kitos pusės, galima numatyti, jog vyresnė karta vis dar tikisi reikšmingų pokyčių, tikėdami, jog politinę sistemą galima paveikti, tad galima šią kartą vertinti kaip labiau optimistišką politikos atžvilgiu.
Visgi, nors jaunų žmonių tikėjimas, jog tiek jie turi gebėjimų daryti reikšmingą įtaką politinei sistemai, tiek jog sistema leidžia žmonėms joje dalyvauti, yra aukštesnis, tačiau šis tikėjimas rečiau baigiasi dalyvavimu rinkimuose. Vis dėlto, jauni asmenys save politinėje veikloje dažniau išreiškia kitais būdais nei tik balsuodami, pvz., įsisegdami kokios nors kampanijos ženklelį, pasirašydami peticiją, dalyvaudami demonstracijose, dalindamiesi su politika susijusią informaciją socialiniais kanalais, savanoriaudami.
Galima samprotauti, jog jauniems žmonėms kitos politinės veiklos formos nei balsavimas rinkimuose yra patrauklesnė forma, o gal suvokiama, jog politika – tik vyresnių žmonių reikalas? Galbūt viešojoje erdvėje diskutuojamas elektroninis balsavimas būtų alternatyva didesniam jaunų žmonių įsitraukimui į aktyvesnį politinį gyvenimą. Bendrai yra svarbu, jog jauni asmenys turi tikėjimą, jog jie gali būti veiksnūs politinės sistemos dalyviai ir tiki galintys ją keisti, tačiau reikalinga ieškoti šiai žmonių grupei tinkamesnės priemonės dalyvauti politikoje.
Kaip Lietuvoje, taip ir Europoje
Iš esmės žmonių tikėjimas, jog jie turi gebėjimus dalyvauti politikoje, o politinė sistema gali būti veikiama, yra svarbi prielaida žmonių dalyvavimui rinkimuose tiek Lietuvoje, tiek Europoje. To paties tyrimo rezultatai atskleidė, jog paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose dalyvavę asmenys pasižymi didesniu vidiniu ir išoriniu politiniu (savi)veiksmingumu palyginti su rinkimuose nedalyvavusiais asmenimis. Tad gyventojų politinio veiksmingumo didinimas gali būti prielaida didesniam aktyvumui rinkimuose.
Lyginant Lietuvos ir dar 12-os šalių rezultatus pastebima, jog bendras likusių Europos šalių vidinis ir išorinis politinis (savi)veiksmingumas yra aukštesnis nei Lietuvos. Visgi, egzistuoja reikšmingi skirtumai ir tarp Europos šalių. Pavyzdžiui, Kroatijoje fiksuojamas vienas žemiausių politinio (savi)veiksmingumo rodiklių. Tuo tarpu Šveicarijos gyventojų politinio vidinio ir išorinio (savi)veiksmingumo rodikliai yra vieni aukščiausių Europoje.
Tad nors bendrame Europos lygmenyje Lietuva atrodo prasčiau, palyginti su atskiromis šalimis atrodome netgi geriau. Rezultatai neturėtų kelti didesnio susirūpinimo, kadangi Lietuvos gyventojų vidinio ir išorinio politinio (savi)veiksmingumo rodikliai yra iš esmės vidutiniai tarp kitų Europos šalių.
