Šią situaciją dalis politikų ir žiniasklaidos vadino migrantų krize, visuomenė aktyviai įsitraukė vertindama situaciją, priimamus sprendimus ir mėgindama ieškoti atsakymų, kaip tai paveiks jų pačių gyvenimą. Viešojoje erdvėje teko išgirsti nemažai diskusijų, kas turėtų prisiimti atsakomybę suvaldant šią neeilinę situaciją.
Lietuvos padėtis yra palankesnė tuo, kad mes turėjome galimybę stebėti ir išmokti kitų šalių pamokas, todėl dabar galime padėti pabėgėliams sklandžiau integruotis Lietuvoje ir Europoje.
Lietuva šiems žmonėms stengiasi pagelbėti tuo, ką turi – suteikia gyvenamąją vietą, parūpina maisto, užtikrina saugumą. Tačiau to neužtenka. Susidariusią krizinę situaciją turėtume padėti spręsti visi, kas galime – piliečiai, įmonės ir organizacijos. Mano nuomone, bet kokia pagalba lėšomis, daiktais ar darbais padeda ne vien migrantams, pagalbos centrams, savivaldybėms, bet ir pačiai valstybei.
Kad pagalba labai reikalinga, mačiau savo akimis, kai su kolegomis iš „Western Union Lietuva“ apsilankėme Pabradės pabėgėlių centre, kuriame glaudžiasi keli šimtai migrantų iš Sirijos, Irako ir kitų šalių. Su komanda dirbome paprastus, ūkinius darbus, pvz., suruošėme patalynę naujai atvykstantiems žmonėms.
Jiems galima pagelbėti ir dalinant maistą ar ruošiant sutikimo paketus. Norint prisidėti asmeniškai, jokių didelių išteklių ar ypatingų gebėjimų nereikia – svarbiausia noras pagelbėti.
Sunkiausia atvykusiems migrantams būna pirmąsias dvi savaites, kol pradedami tvarkyti dokumentai. Šiuo laikotarpiu daugiausia pagalbos ir būtinųjų priemonių jie sulaukia iš Raudonojo Kryžiaus ir šios organizacijos partnerių.
Kai dokumentai sutvarkomi, pabėgėliais pradeda rūpintis valstybė, tuomet migrantai gauna viską, kas reikalingiausia – nuo dantų šepetėlio ar muilo, iki drabužių ir interneto ryšio, kad jie galėtų susiekti su gimtojoje šalyje likusia šeima.
Vis dėlto, pačiai Lietuvai labai reikia „rankų“, kurios sutiktų padėti: pagalbininkų, kurie atliktų kasdienius darbus, vertėjų ir teisininkų paslaugų.
-
Į Lietuvą neįleistų afganistaniečių advokatė tikina, jog jie buvo Lietuvos teritorijoje
-
Pažeidžiamų migrantų apgyvendinimo vietose – renginiai bendruomenėms
-
Baltijos šalys ir Lenkija sutarė: būtina keisti migracijos valdymą reguliuojančius ES teisės aktus
-
Migrantai sienos neperžengė, bet galimai peržengė Baltarusijos pareigūnas: pradėtas tyrimas
Savanoriavimo metu mes bendravome su šeimomis, daugiausia - moterims ir vaikais, kurie gyvena atskirame, bendrabučio tipo pastate. Jie visi labai draugiški, domėjosi, kas mes, kodėl atvykome, tačiau jų anglų kalbos žinios – gana ribotos, todėl nei jiems daugiau papasakoti apie save, nei išgirsti jų istorijų nepavyko.
Jei atsirastų vertėjų, kurie galėtų pabendrauti su šiais žmonėmis, ar savanoriauti pasiryžusių žmonių, siūlyčiau kreiptis į Raudonąjį Kryžių ar labdaros organizaciją „Caritas“ – jos patartų, kaip galima užsiregistruoti, nuvykti ir neatlygintinai pasiūlyti savo paslaugas.
Svarbu suprasti, kad per mažų pastangų nebūna - prisidėdami geru darbu mes padedame savo šaliai.
