Neskatinu smurto ir humaniškos pedagogikos neatitinkančių įtaigavimo priemonių, tačiau aiškumas ir formuluočių paprastumas šiandien kai kur tikrai nepakenktų.
Tačiau vos po kelių dienų ministras tikėjimo išsižadėjo ir visiems girdint pareiškė, kad AE Lietuvai pastatys kas nors kitas.
Ar yra galimybė, kad „Leo LT“ pastatys naują atominę elektrinę (AE)? Kitaip tariant, ar yra prasmė egzistuoti tam sutvėrimui? Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, lyg ir buvo. „Aš nesu įsitikinęs, kad AE galėtų būti pastatyta. Pagal dokumentus, kuriuos mačiau, idiliškas keturių valstybių darbas, atrodo, bus mažiausia problema iš visų“, – sakė jis „Lietuvos rytui“ (2009 01 27). Nebūti įsitikinusiam – reiškia abejoti, jei teisingai suprantu.
Tačiau vos po kelių dienų ministras tikėjimo išsižadėjo ir visiems girdint pareiškė, kad AE Lietuvai pastatys kas nors kitas. Liūtas atleidžiamas nuo nereikalingų rūpesčių. Dabar tikėjimą bei viltį prarado ir „Leo LT“ vadovas, kuris nusprendė verčiau patikėti galimybe gauti šimtatūkstantinę išeitinę kompensaciją. Už tikėjimą tikriausiai.
Tačiau bėda – tikėti, kad tai padarys būtent „Leo LT“, ir net atitinkamai pataisyti įstatymus ką tik liepė Konstitucinis Teismas (KT). Anot jo kaip visada poetiško ir nuobodžiauti neleidžiančio išaiškinimo, jei į „Leo LT“ sukūrusius teisinius šedevrus įrašysime imperatyvą, liepiantį tai padaryti – viskas bus gerai.
Ta proga prisiminkime, ką apie galimybę ką nors pastatyti šnekėjo liūtuko strategai, kai praėjusio rudens pradžioje pristatė savo vizijas, papuoštas spalvotomis diagramomis.
Kad AE bus pastatyta, jie irgi siūlė tikėti, tačiau visada primindavo, jog tai – tik galimybė, kurią gali sužlugdyti vienas „rizikos faktorių“. Kaip svarbiausias iš jų minėtas galimas „Leo LT“ finansinis nepajėgumas.
Nei AE, nei elektros tiltų į Vakarus nebus, jei liūtui neužteks potencijos. O potencija, kaip jau daug kartų sakyta, reikalinga didelė – 17 mlrd. litų. Iš jų elektrinei – 14 mlrd. litų. KT skiepijami tikėjimas ir viltis – gerai, bet ar tai bus pakankama viagra tokiam pajėgumui pasiekti – neaišku. Galimybė, kuria abejojo net ir ministras. Abejojo, kol, kaip minėta, suprato – tikėtis beprasmiška. Reikia ieškoti kitų pasitikėjimo vertų investuotojų ir tikėti kitokia „Leo LT“ teikiama nauda.
Galimybių gyvenime yra ir daugiau. Pavyzdžiui, kad kas nors laimės milijoną. Tik bėda, kad yra ir faktų, kuriais tikėti ar netikėti KT kerėtojų užkalbėjimai mažiausiai padeda.
Galima netikėti, kad steigiant „Leo LT“ buvo vėl sujungti jau atskirti energijos gamybos ir perdavimo pajėgumai bei sukurta nauja monopolija. Galima netikėti, kad „nacionalinis investuotojas“ dvejus metus iš eilės pumpavo iš Vakarų skirstomųjų tinklų dividendus, didesnius už deklaruotą pelną. Galima netikėti, kad tam, jog paimtų nesančius pinigus – praskolino įmonę.
Juk per naktį priimti 60 įstatymų ir suveržti visiems kitiems diržus yra lengviau ir drąsiau, nei atidžiai, kaip žada premjeras ir jo ministras, apskaičiuoti ir nutarti, ką daryti su dantis šiepiančiu padarėliu, kuris sagtį linkęs tik atsileisti. Iš pradžių reikėjo patvirtinti biudžetą, paskui energetikos ministrą.
Galima netikėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai reikalavo atskirti gamybą nuo perdavimo dar tada, kai „Leo LT“ buvo sumanytas kieno nors sodyboje ar privačiame klube. Ministras A.Sekmokas, anot jo interviu „Lietuvos žinioms“ (2009 03 04), tuo patikėti taip pat nenori.
Kas nors, jei labai pasistengs, ilgai ilgai skaitys panašius ministro pareiškimus ir KT išaiškinimus bei nežiūrės žinių, netikrins jam siunčiamų sąskaitų turinio, gal įsigudrins nepatikėti ir dar vienu faktu – nafta ir dujos pernai smarkiai pigo, o jų pagrindu gaminama šiluma ir kuras brangsta. Medituoti reikės daug, nes šie faktai juntami maždaug taip pat, kaip minėtas smūgis į dantis. Kam nors jį galbūt pakeis antstolių beldimas į durų lentą.
Užtat energetikos monopolija, kurios, pasak aštuonių iš devynių KT samprotaujančių grandinių ir mantijų nešiotojų, nėra, turbūt nepajus kito fakto. Arba ims ir nepatikės tuo, ką sako pasaulio biržų suvestinės, po A.Šemetos išėjimo į ministrus „praregėjęs“ Statistikos departamentas bei pats Andrius Kubilius. Nepatikės krize ir sunkmečiu. Mat monopolinė padėtis, kurios KT siūlo nepastebėti, leidžia didinti kainas net tada, kai klientų kišenės tuščios. Kai kiti organizuoja akcijas ir išpardavimus. Konstitucinis įpareigojimas pasididinti potenciją ir rasti lėšų naujai AE – papildoma dingstis pasikrapštyti vartotojų kišenėje. Kol energetikos ministras ir premjeras kruopščiai bei atsargiai analizuos galimybes ir mėgins atskirti jas nuo faktų.
Juk per naktį priimti 60 įstatymų ir suveržti visiems kitiems diržus yra lengviau ir drąsiau, nei atidžiai, kaip žada premjeras ir jo ministras, apskaičiuoti ir nutarti, ką daryti su dantis šiepiančiu padarėliu, kuris sagtį linkęs tik atsileisti. Iš pradžių reikėjo patvirtinti biudžetą, paskui energetikos ministrą. Dabar – sulaukti naujo prezidento. Galimybių, kad plėšrūnui išlups dantis ir kailį pakabins ant durų, yra. Tik kaip čia sulaukus fakto, kai kas nors ką nors ims statyti.
