Toma Bružaitė: Konvencija dėl smurto prieš moteris: kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?

Keis­ta ir tai, kad LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja pa­kvie­tė įvai­rių su­in­te­re­suo­tų gru­pių at­sto­vus bir­že­lio 11-ąją at­vyk­ti į su­si­ti­ki­mą ap­tar­ti šio do­ku­men­to. Kai tuo tar­pu bir­že­lio 6-ą die­ną vy­ko Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mas, ku­ria­me svars­ty­tas tik kon­ven­ci­jos pa­si­ra­šy­mo klau­si­mas ir to­kiam žings­niui pri­tar­ta, o jau bir­že­lio 7-ąją už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras pa­si­ra­šė kon­ven­ci­ją. Sku­bu­mas ir slap­tu­mas toks, tar­si tai bū­tų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas...

Na, ką da­ry­si, gal žmo­nės dir­ba ir ne­kan­trau­ja sa­vo rin­kė­jams par­ody­ti, jog jų klau­so­si ir ku­ria jų ge­ro­vę. Bet de­ja tai nė­ra tie­sa... Vi­sai ne­nuos­ta­bu, kad vys­ku­pai su­si­lau­kė dau­giau­sia kri­ti­kos, o jų vie­nin­te­lis par­eiš­ki­mas šiuo klau­si­mu (2013 m. ge­gu­žės 9 d.) bu­vo pri­sta­to­mas kaip gąs­di­ni­mas par­ei­gū­nams. Nors ta­me par­eiš­ki­me tie­siog bu­vo iš­sa­ky­tas su­si­rū­pi­ni­mas ir kvie­ti­mas ra­miai dis­ku­si­jai. Na, ge­rai, vys­ku­pams daž­nai „kliū­na“ ir ti­kriau­siai ji prie to pri­pra­tę.

Bet štai di­de­lė da­lis ak­ty­vių vi­suo­me­nės pi­lie­čių nė­ra dar pri­pra­tę, kad į jų iš­sa­ko­mus nuo­gąs­ta­vi­mus ir klau­si­mus ne­rea­guo­ja­ma. Tuo la­biau kai ne­rea­guo­ja val­di­nin­kai, ku­rie vi­so­mis įma­no­mo­mis pro­go­mis sa­ko, jog dir­ba dėl žmo­nių ir žmo­nėms. Dar 2012 m. spa­lio 8 d. Na­cio­na­li­nė šei­mų ir tė­vų aso­cia­ci­ja (NŠTA) nu­siun­tė krei­pi­mą­si tuo­me­ti­nei LR Sei­mo pir­mi­nin­kei ir Vy­riau­sy­bės va­do­vui. Tuo­met ir pra­si­dė­jo ak­ty­vios dis­ku­si­jos ir įvai­rių raš­tų val­di­nin­kams siun­ti­mas. Ir jų bu­vo ne vie­nas. Gal im­kim ir pa­skai­čiuo­kim, kad ne­be­bū­tų pro­gos klai­din­ti vi­suo­me­nės, jog tik vys­ku­pai reiš­kia su­si­rū­pi­ni­mą dėl kon­ven­ci­jos sku­bo­to pa­si­ra­šy­mo. 2013 m. sau­sio 30 d. vy­ko įvai­rių tė­vus ir šei­mas at­sto­vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų su­si­ti­ki­mas su So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­tre, ku­riai per­duo­tas raš­tas su iš­sa­ky­tais ar­gu­men­tais ir klau­si­mais dėl mi­ni­mos kon­ven­ci­jos. Š. m. ko­vo 18 d. šių or­ga­ni­za­ci­jų laiš­kus ga­vo LR Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas ir Sei­mo frak­ci­jų va­do­vai. Ba­lan­džio 16 d. ra­gi­ni­mą ne­pa­si­ra­šy­ti kon­ven­ci­jos iš­sa­kė ir Eti­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­ba. Ge­gu­žės 13 d. sa­vo krei­pi­mą­si dėl kon­ven­ci­jos iš­vie­ši­no ir At­ei­ti­nin­kų or­ga­ni­za­ci­ja. Tą pa­čią die­ną bu­vo iš­siųs­tas raš­tas ir Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei – šį krei­pi­mą­si ša­lies va­do­vei pa­si­ra­šė Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mas bei jau mi­nė­ta Na­cio­na­li­nė tė­vų ir šei­mų aso­cia­ci­ja, o jam pri­ta­rė . Ge­gu­žės 20 d. per du šim­tus pa­vie­nių tė­vų pa­si­ra­šė krei­pi­mą­si ir į Pre­zi­den­tę, ir į ki­tus aukš­čiau­sius ša­lies va­do­vus su pra­šy­mu ne­pa­si­ra­šy­ti kon­ven­ci­jos.

Šiais, laiš­kais ir krei­pi­mai­sis bu­vo iš­sa­ko­mi ti­krai pa­grįs­ti nuo­gąs­ta­vi­mai ir ke­lia­mi rim­ti klau­si­mai. Pvz., pra­šo­ma pa­tiks­lin­ti, kas kon­ven­ci­jo­je įvar­di­ja­ma kaip smur­tas ir dis­kri­mi­na­ci­ja. Klau­sia­ma, kuo re­mian­tis bio­lo­gi­nė ly­tis, tu­rin­ti ir psi­cho­lo­gi­nį as­pek­tą, yra skai­do­ma į bio­lo­gi­nę ir „so­cia­li­nę ly­tį“? Taip pat klau­sia­ma, ar ideo­lo­gi­nis gender kons­truk­tas yra pa­tvir­tin­tas moks­li­niais ty­ri­mais? Ko­kie vy­rų ir mo­te­rų so­cia­li­nio ir kul­tū­ri­nio el­ge­sio me­de­lio po­ky­čiai bū­tų ska­ti­na­mi? Ko­kius kon­kre­čiai pa­pro­čius, tra­di­ci­jas ir ki­tą pra­kti­ką sie­kia­ma iš­nai­kin­ti, idant bū­tų eli­mi­nuo­ti ste­reo­ti­pi­nius mo­te­rims ir vy­rams pri­ski­ria­mus vaid­me­nis? Ir čia tik da­lis klau­si­mų. O at­sa­ky­mai yra iš tie­sų svar­būs, nes nuo jų pri­klau­so to­li­mes­nė for­muo­ja­ma po­li­ti­ka ne tik vy­rų ir mo­te­rų ly­gy­bės ska­ti­ni­me, bet ir vai­kų ug­dy­me.

Ko­va prieš smur­tą yra bū­ti­na. Ir Lie­tu­vo­je jau pa­da­ry­ti pir­mie­ji žings­niai. Štai pri­ėmus įsta­ty­mą dėl smur­to ar­ti­mo­jo­je ap­lin­ko­je, tei­sė­sau­ga už­re­gis­tra­vo 6 kar­tus dau­giau pa­nau­do­to smur­to prieš mo­te­ris at­ve­jų (Nu­si­kals­ta­mų vei­kų ži­ny­bi­nio re­gis­tro duo­me­nys). Tai ro­do, kad įsta­ty­mas ir juo įgy­ven­di­na­mos prie­mo­nės jau yra veiks­min­gos. Tai­gi, esa­me pa­kan­ka­mai at­sa­kin­gi už sa­vo ša­lies ge­ro­vę, ge­ba­me pa­tys spręs­ti prob­le­mas ir be grū­mo­ji­mų iš Eu­ro­pos.

Tie­sa, mū­sų val­di­nin­kai vys­ku­pų ne­pa­bū­go. Ir ge­rai, nes vys­ku­pai ir ne­gąs­di­no, o tik kvie­tė kons­truk­ty­viai ir ra­miai dis­ku­si­jai. Ta­čiau tai, kad po­li­ti­kai, tei­gian­tys, jog dir­ba žmo­gui, li­ko kur­ti di­de­lei vi­suo­me­nės da­liai, ti­krai ke­lia ne­ri­mą.

Toma Bružaitė yra Laisvosios visuomenės instituto vadovė.