Penkerius metus kilę akcijų rinkos indeksai ir iki rekordinių žemumų susitraukę obligacijų pelningumai investuotojams davė apčiuopiamos grąžos. Tačiau žaliavų kainos, pasaulio ekonomikai žingsnis po žingsnio lipant iš duobės, nuosekliai į ją smuko nuo pat 2008-ųjų aukštumų.
Šiuo metu didžiausią poveikį žaliavų kainoms daro du veiksniai: stiprėjantis nerimas dėl Kinijos ekonomikos lėtėjimo ir JAV centrinio banko (FED) pozicija dėl bazinės palūkanų normos pakėlimo.
Pajamų nenešančios investicijos, o joms priklauso ir žaliavos, nuolat lyginamos su akcijomis ar obligacijomis, kurios moka dividendus ar kuponus. Todėl esant žemai palūkanų normai, laikyti žaliavas nėra taip santykinai brangu, kaip esant didesnei palūkanų normai, kuomet investuotas kapitalas į žaliavas lyginamas su solidesniu investicijų į akcijas ar obligacijas pajamingumu.
Pastaruoju metu išaugusi pasiūla yra svarbiausia naftos kainų smukimo priežastis. Tuo dabartinė situacija ryškiai skiriasi nuo 2008–2009 m. nuosmukio.
FED sprendimas bent kol kas nedidinti palūkanų normų teigiamai paveikė tauriųjų metalų kainas ir joms pavyko šiek tiek atsispirti nuo dugno.
Visgi investuotojus į tauriuosius metalus labiausiai motyvuoja turto vertės išsaugojimas. Tad jei JAV bei Europoje ir toliau išsilaikys žemas infliacijos lygis, o toks scenarijus yra labai tikėtinas, brangiųjų metalų patrauklumas, taigi ir paklausa, nesustiprės.
Žvelgiant į pasiūlos pusę, aktualus kitas aspektas. Jei tauriųjų metalų kainos smuktų tiek, kad priartėtų prie išgavimo sąnaudų, jų pasiūla ilgainiui koreguotųsi. Ji mažėtų, nes didesnę išgavimo savikainą turinčių kasyklų eksploatacija tiesiog būtų sustabdyta, o pasiūlos sumažėjimas padėtų stabilizuoti ir tauriųjų metalų kainas.
Pasiūlos veiksnys yra svarbus analizuojant ir kitų žaliavų – naftos – kainas. Pastaruoju metu išaugusi pasiūla yra svarbiausia naftos kainų smukimo priežastis. Tuo dabartinė situacija ryškiai skiriasi nuo 2008–2009 m. nuosmukio, kuomet kainų mažėjimą labiausiai lėmė naftos paklausos smukimas.
Naftos rinka artimiausius metus veikiausiai funkcionuos susibalansavimo režimu, kurio svarbiausi kintamieji bus netikrumas dėl Irano naftos eksporto laiko ir apimčių, lūkesčiai dėl JAV naftos pasiūlos ir naftos paklausos mažėjimas atsižvelgiant į mažinamas pasaulio BVP augimo prognozes 2016 metams.
Nors žaliavų kainos šiuo metu yra pastebimai nukritusios ir artimiausiu metu greičiausiai dar matysime jų viražus, visgi ilgalaikiams investuotojams vertėtų pasvarstyti apie smukusių žaliavų kainų perspektyvas ateityje ir galimą šios turto klasės, kaip diversifikavimo priemonės, įtraukimą į savo portfelius.
„Bloomberg“ analitikai prognozuoja, kad energetinių išteklių, pramoninių ir tauriųjų metalų kainos trejų – ketverių metų laikotarpiu turėtų augti. Tiesa, šiais ir ateinančiais metais, „Bloomberg“ duomenimis, nesitikima, kad auksas atgaus savo, kaip vertės išsaugojimo priemonės, patrauklumą, todėl aukštesnių kainų nelaukiama, atvirkščiai, prognozuojamas jų nežymus sumažėjimas.
Norintiems investuoti į žaliavas, būtina atminti, kad ši turto klasė dėl rizikos ir savitų niuansų labiau tinkama patyrusiems investuotojams. Na, o apsisprendusiems savo investicinius portfelius papildyti su žaliavomis susietais fondais, patariama tai daryti juos įsigyjant dalimis, kad sumažėtų nepalankių trumpalaikių svyravimų keliama rizika.
Tomas Bakutis yra „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento portfelių valdytojas
