Volstrytas investuoja
Jau dabar Volstryto kompanijos, besilaikančios prielaidos, kad klimato kaita yra neišvengiamas procesas, aktyviai investuoja į tas įmones ir sritis, kurios turės naudos iš globalaus atšilimo.
Internetinio statistikos portalo „Statista“ duomenimis, 2004–2013 metų laikotarpiu investicijos į atsinaujinančią energetiką visame pasaulyje išaugo daugiau kaip penkis kartus ir perkopė 200 milijardų JAV dolerių ribą.
Prognozuojama, kad po penkerių metų daugiau nei 5 procentai pasaulio bendrojo vidaus produkto (5,7 trilijonai JAV dolerių) kasmet bus investuojama į ekologiškos infrastruktūros kūrimą, o didžioji dalis šių investicijų atiteks besivystančioms šalims.
Įvertinti poveikį investicijoms
Siekiantys uždirbti finansinės grąžos iš klimato pokyčių gali rinktis vieną iš dviejų strategijų. Arba tiesiog investuoti į alternatyviąją energetiką, arba rinktis platesnės perspektyvos kryptį ir analizuoti, kaip klimato kaita veiks tas sritis ar įmones, į kurias ketinama investuoti.
Klimato kaitos pokyčiai yra ypač svarbus veiksnys analizuojant oro linijų, automobilių pramonę, bankų sektorių, elektros gamybos įmones, draudimo bendroves, naftos ir dujų sektorius, taip pat investicijas į nekilnojamąjį turtą.
Klimato kaitos pokyčiai yra ypač svarbus veiksnys analizuojant oro linijų, automobilių pramonę, bankų sektorių, elektros gamybos įmones, draudimo bendroves, naftos ir dujų sektorius, taip pat investicijas į nekilnojamąjį turtą.
Automobilių pramonei ir oro pervežimams svarbiausia – kuro sunaudojimo efektyvumas ir alternatyvūs degalai. Bankams ir draudimo kompanijoms labai svarbūs dėl klimato kaitos atsirandantys oro pokyčiai ir iš to kylančios papildomos rizikos.
Pavyzdžiui, banko sprendimui finansuoti nekilnojamojo turto projektus pakrančių zonose įtakos gali turėti ir faktas, kad čia padažnėjo potvynių ir audrų.
Investuojant į įmones, susijusias su su klimato kaita
Investuojant į su klimato kaita susijusias bendroves vėlgi yra galimi keli pasirinkimo variantai. Arba investuoti į įmones, veikiančias atsinaujinančios energetikos srityje (biokuro, saulės ir vėjo energijos gamyba), taip pat energetinio efektyvumo didinimo ir taršos mažinimo sistemų srityse. Kovojant su globaliu atšilimu, į aplinką išmetamo anglies dvideginio mažinimas išliks didžiausiu prioritetu.
Kitas pasirinkimas yra investuoti į įmones, kurios ieško ir kuria sprendimus, padedančius prisitaikyti prie klimato pokyčių. Tokios įmonės pavyzdžiu galėtų būti kompanija, užsiimanti sausrai atsparesnių augalų rūšių išvedimu.
Didžiausia rizika, kylanti investuojant į su klimato kaita susijusias įmonių akcijas – neprognozuojami politiniai sprendimai, skatinantys arba mažinantys investicijų patrauklumą.
Rizika – politiniai sprendimai
Didžiausia rizika, kylanti investuojant į su klimato kaita susijusias įmonių akcijas – neprognozuojami politiniai sprendimai, skatinantys arba mažinantys investicijų patrauklumą.
Lietuvoje praėjusiais metais priimtas įstatymo pakeitimas, reglamentuojantis mažiesiems saulės elektrinių statytojams taikytinus elektros energijos supirkimo tarifus, vaizdžiai iliustruoja būtinybę įvertinti ir šią riziką.
Akivaizdu, kad augant pasaulio gyventojų skaičiui ir sparčiai vystantis pramonei, susirūpinimas dėl klimato kaitos toliau augs. Gebėjimas įžvelgti dėl to kylančias grėsmes, o taip pat atsirandančias naujas galimybes, pagelbės investuotojams renkantis naujas investicijas ir vertinant jų perspektyvumą.
Tomas Bakutis yra „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento portfelių valdytojas
