Nors nuotolinis darbas jau senokai reglamentuotas LR Darbo kodekse, tokia galimybe iki karantino naudojosi ne itin daug žmonių. Nemaža dalis laimingųjų, šiandien vis dar turinčių darbą, dirba nuotoliniu būdu, tačiau, toli gražu, ne visi iš jų žino, kad darbdavys privalo kompensuoti visas su nuotoliniu darbu susijusias patirtas ir patiriamas darbuotojo išlaidas.
Mano žiniomis, labai nedaug darbuotojų naudojasi šia teise.
Darbdavys, darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, privalo suteikti jo darbui reikalingas priemones bei kompensuoti visas papildomas išlaidas, susijusias su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu. Dėl šių išlaidų kompensacijos dydžio ir jos mokėjimo sąlygų darbdavys turi susitarti su darbuotoju.
Mano žiniomis, labai nedaug darbuotojų naudojasi šia teise. Vieni, tokios įtemptos situacijos darbo rinkoje fone, reikšdami papildomus reikalavimus, bijo užsitraukti darbdavio nemalonę, kiti patirtus nuostolius tyliai nurašo į savo šeimos išlaidas, o treti apie tokią galimybę tiesiog niekada negirdėjo ir nieko nežino. Sutikime, ne dažnas, nuo pradžių iki galo, skaitome Darbo kodeksą.
Nedažnas skaito, tačiau kiekvienas patiria didesnių ar mažesnių papildomų išlaidų, susijusių su nuotoliniu darbu. Nekalbu apie darbo stalo įsigijimą, tačiau elektrą naudoja visi nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai. Tai pat kainuoja ir internetas, namie darbo metu sunaudojamas vanduo, šildymas, kondicionavimas ir t.t.
Sutikime, ne dažnas, nuo pradžių iki galo, skaitome Darbo kodeksą.
Gal ir nepatiriame labai didelių mėnesinių išlaidų, tačiau viską suskaičiavus drąsiai gausis keliolika ar net keliasdešimt eurų per mėnesį arba keli šimtai eurų per metus, o tai jau visai ženkli suma, kurią galima skirti vaikams, knygoms, laisvalaikiui, kelionėms ar kitoms reikmėms.
Dirbdami nuotolinį darbą darbuotojai ne tik patiria papildomų, jiems nekompensuojamų, su darbu susijusių išlaidų, tačiau dar ir susiduria su priverstiniu darbu ne darbo valandomis, žinoma, neapmokamu. Platus skaitmeninių darbo priemonių bei išmaniųjų telefonų naudojimas darbui sudarė prielaidas darbdaviams tam tikrus darbus darbuotojui deleguoti po darbo valandų.
Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų, tapo savotišku darbuotojų išnaudojimu bei spaudimu darbuotojui visada būti prieinamam bei pasiekiamam.
Papildomas darbas ne darbo laiku gali būti kenksmingas sveikatai bei sudaro prielaidas, kad gali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų savaitinė darbo laiko trukmė.
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ duomenimis, COVID-19 pandemijos metu Europoje beveik du trečdaliai darbuotojų dirba iš namų, o apie 30 proc. iš jų, prisipažįsta kartais, ne savo noru, dirbantys ir ne darbo valandomis. Papildomas darbas ne darbo laiku gali būti kenksmingas sveikatai bei sudaro prielaidas, kad gali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų savaitinė darbo laiko trukmė.
Europos Parlamentas jau ėmėsi iniciatyvos ir didele balsų persvara patvirtino teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama darbuotojams užtikrinti teisę išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiam nedarbo metu.
Kartu su kolegomis iš socialdemokratų partijos frakcijos Seime ėmėmės iniciatyvos už darbuotojų teisę būti nepasiekiamais (atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių) darbdavio ne darbo metu. Ši teisė būtų įtvirtinta Lietuvos teisės aktuose.
Jei manote, kad darbdavys pažeidinėja jūsų teises, visada galima kreiptis į profesines sąjungas arba į darbo teisę išmanančius specialistus ir konsultuotis. Apie situaciją derėtų pakalbėti ir su pačiu darbdaviu, o jei šis pokalbis negelbėja ir manote, kad vis tiek esate diskriminuojamas, patiriate papildomų, nekompensuojamų išlaidų ar tiesiog esate verčiamas neatlygintinai dirbti papildomą arba darbą po darbo valandų, visada galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Tomas Bičiūnas yra Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys, Žmogaus teisių komiteto narys.
