Negalima sakyti, jog visiškai nesiruošta nuotolinio ugdymo procesui. Nuveikta nemažai darbų, kurie šiandien jau eliminuoja didžiąją dalį problemų, su kuriomis, vykdant nuotolinį mokymo procesą, susidurdavo mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Vien tai, kad į pamokas, be didelio vargo, sugebėdavo prisijungti pašaliniai asmenys, buvo didžiulė problema, tačiau panašu, jog ją pavyko išspręsti.
Pradėta spręsti ir kompiuterinės technikos trūkumo mokiniams problema. Ne paslaptis, jog dar yra nemažai šeimų, kuriose nėra nei vieno kompiuterio, nekalbant jau apie interneto ryšį. Sausio 20 dienos duomenimis, net 11 tūkstančių moksleivių patyrė trikdžių ir negalėjo mokytis dėl nepakankamos technologinės įrangos savo namuose. Nors Vyriausybė skyrė papildomų pinigų šių problemų sprendimui, panašu, jog stipriai pavėluota. Be to, labai svarbu, kad ši investicija netaptų vienkartinė. Todėl reikia numatyti priemones, suplanuoti lėšas, reikalingas nuolatiniam kokybiškam įrangos, ryšio palaikymui bei atnaujinimui.
Nors Vyriausybė skyrė papildomų pinigų šių problemų sprendimui, panašu, jog stipriai pavėluota.
Šiuolaikiniams vaikams ugdyti reikalingos šiuolaikinės technologijos, ypač jos svarbios mažinant vaikų pasiekimų atotrūkį. Deja, ugdymo procesui iš mokyklų persikėlus į namus, dar labiau sudėtingoje situacijoje atsidūrė socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai. Vyriausybei nesugebant užtikrinti šių vaikų įtraukimo į ugdymo sistemą, atsidūrėme labai sudėtingoje situacijoje, kuomet ir taip nemaža socialinė atskirtis, dar labiau didėja. Šių šeimų vaikams ir šiandien nedelsiant reikalinga pagalba, kad kiekvienas turėtų visas galimybes mokytis ir tapti pilnaverčiais šalies piliečiais.
Lygių galimybių, panašu, jog neturi ir dvyliktokai. Pasiruošimas brandos egzaminams vieniems vyksta sklandžiai, o kiti patiria didelių sunkumų, kurie turės neigiamos įtakos jų rezultatams, o vėliau, ir studijoms. Sunku prognozuoti būsimus rezultatus, tačiau jaučiu, kad esminiai pokyčiai, kurie turi milžinišką įtaką ugdymo kokybei, griaus dalies jaunų žmonių svajones.
Su sunkumais, organizuojant nuotolinį ugdymą, susiduria ir mokytojai. Ne visi pedagogai pakankamai gerai aprūpinti, išmokyti dirbti kompiuterine technika, ir tai ypač aktualu kaimiškuosiuose rajonuose. Karantino metu apklausus mokyklas paaiškėjo, kad ~8 proc. mokyklų niekada nieko panašaus nėra dariusios. Remiantis 2020 m. ŠVIS mokyklų aplinkos duomenimis matyti, kad tik apie 20 modernių kompiuterių, skirtų mokymui, tenka 100-ui mokinių.
Ne visi pedagogai pakankamai gerai aprūpinti, išmokyti dirbti kompiuterine technika.
Kai kuriems mokytojams sunku ne tik dėl naujų technologinių iššūkių, tačiau ir dėl sumažėjusios mokymosi motyvacijos, nuovargio bei informacijos perdavimo būdo mokiniams. Privalome imtis priemonių, kurios panaikintų visas kliūtis vaikams mokytis. Visiems būtų sudarytos lygios galimybės gauti kokybišką išsilavinimą nepriklausomai nuo socialinės padėties ar gyvenamosios vietos.
Kiekvienas mokytojas unikalus ir kiekvienas turi savo metodų, kuriais geriausiai perduodamas ugdymo turinys, tačiau nuotolinis ugdymas reikalauja visiems aiškios ir efektyvios, ugdymui pritaikytos sistemos, kuri, nepriklausomai nuo mokytojo ir jo įgūdžių, sudarytų sąlygas tinkamai perteikti mokymosi medžiagą. Tam nepakanka mokiniams persiųsti mokymo medžiagos pdf formatu, nors būtent taip dažnas įsivaizduoja mokymo turinio skaitmeninimą.
Sistemingas ugdymo įstaigų aprūpinimas naujausiomis edukacinėmis technologijomis turi būti neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi.
Sistemingas ugdymo įstaigų aprūpinimas naujausiomis edukacinėmis technologijomis turi būti neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi. Mokyklose mokytojams ir mokiniams privalo būti sudarytos sąlygos naudotis visu, aukštus kokybės kriterijus atitinkančiu, skaitmeniniu mokymosi turiniu. Geriausių šalies pedagogų įtraukimas į skaitmeninio ugdymo turinio kūrimą pagelbėtų, kad skaitmeninės pamokos ir turinys taptų įtraukiantis bei skatinantis mokinius laukti kitos pamokos taip, kaip vaikai laukia dar vienos savo mėgstamo animacinio filmuko serijos.
Turime užtikrinti, kad skaitmeninis mokymosi turinys būtų ne planas B (kai ugdymas vyksta nuotoliniu būdu), bet nuolat keliantis mokymąsi į kitą lygį, kuriame žinių perdavimas, skatinimas mąstyti ir savarankiškai atlikti užduotis leidžia pasiekti geresnių mokinių ugdymosi rezultatų.
Tomas Bičiūnas yra Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys, Žmogaus teisių komiteto narys.