Pagal naują įstatymo redakciją didžioji dalis dabar treneriais dirbančių, studijas baigusių Vilniaus pedagoginiame (dab. VDU Švietimo akademija), Klaipėdos ar Šiaulių universitetuose, žmonių toliau savo darbo tęsti nebegalėtų, o norintys tai daryti, turėtų iš naujo baigti studijas vieninteliame Lietuvos sporto universitete.
Sporto bendruomenėje sklando pačios įvairiausios skandalingos sąmokslo teorijos, kodėl būtent taip, monopolizuojant studijas viename universitete, norima trenerių rengimą atiduoti į vienas rankas. Yra manančių, jog taip elgiamasi stengiantis nuo mažėjančio studentų skaičiaus gelbėti Lietuvos sporto universitetą. Jei taip yra iš tiesų, tai reikalauja išsamaus tyrimo ir aiškių atsakymų tiek šalies sporto bendruomenei, tiek pačiai Vyriausybei.
Naujosios įstatymo pataisos kvepia ne tik skandalu, tačiau ir absurdu.
Naujosios įstatymo pataisos kvepia ne tik skandalu, tačiau ir absurdu. Panašu, kad priėmus šias pataisas šalies regionuose praktiškai neliktų trenerių, galinčių treniruoti vaikus. Ne paslaptis, kad didelė dauguma trenerių, baigusių pedagogines studijas, pirmoje dienos pusėje dirba kūno kultūros mokytojais mokyklose, o antroje – treneriais.
Su tokiu turimu pedagoginės krypties išsilavinimu, geriausiu atveju, bus galima dirbti tik kūno kultūros mokytoju. Na gal dar vadybininku arba, tiesiog, prekiauti turguje, o vaikai, daugumoje šalies savivaldybių, negalės lankyti sporto užsiėmimų, nes nebus trenerių, kurie su jais dirbtų.
Šalies mokinių sveikatos būklė prastėja kone kasmet, bendras fizinis aktyvumas ženkliai sumenko paskelbus karantiną, o konstruojant tokias absurdiškas įstatymo pataisas situacija dar labiau prastės, todėl neatmetu galimybės, kad pagal bendrus mokinių fizinius ir sveikatos rodiklius labai greitai atsidursime ES valstybių sąrašo gale. Dar viename...
Nuostata, jog turimas išsilavinimas nėra pakankamas toliau dirbti trenerio darbą, stebina ir žinomus šalies sportininkus, šiandien dirbančius savo sporto šakų treneriais. Sporto šakoje pasiekę aukščiausių Lietuvos ar tarptautinių rezultatų, dalyvavę olimpinėse žaidynėse, o dabar treneriais dirbantys praeityje garsūs sportininkai vėl turės minti universiteto slenkstį ir mokytis dalykų, kurie jiems jau seniai iki skausmo yra žinomi.
Galima tik pabandyti įsivaizduoti, kaip patyrusius sportininkus, dabar dirbančius savo sporto šakų treneriais, iš naujo meistrystės mokys greičiausiai nelabai ką sporte pasiekę universiteto dėstytojai. Sportiniai pasiekimai nieko nereiškia?
Įdomu, jei vis tik naujosios Sporto įstatymo pataisos būtų priimtos, ar jos galios ir profesionaliems sporto klubams?
Įdomu, jei vis tik naujosios Sporto įstatymo pataisos būtų priimtos, ar jos galios ir profesionaliems sporto klubams? Įsivaizduoju, kaip prieš krepšinio ar futbolo sezoną komandos ministerijai turės pateikti komandų trenerių diplomus, o jei pasirodys, kad treneris nebaigęs specializuotų studijų, komandos turės ieškotis naujo stratego. Kažkaip įsivaizduoju Šarūną Jasikevičių, kuriam staiga būtų neleista treniruoti komandos...
Sporto bendruomenė ir visuomenė nuo tokių ministerijos ruošiamų pataisų, tiesiogine to žodžio prasme, pašiurpo. Tikiuosi, kad ministerijos sukurta ir įstatymo pataisas ruošianti darbo grupė kritiką išgirs ir šios pataisos neatkeliaus ne tik iki Seimo, tačiau ir iki Vyriausybės. O jeigu taip nutiks tikiu, kad sveikas protas nugalės ir Seimas atmes šiuos sunkiai protu suvokiamus pasiūlymus.
Tomas Bičiūnas yra socialdemokratų frakcijos Seime narys, Žmogaus teisių komiteto narys.
