Čia aktualesnis kitas klausimas: ar siekiant realizuoti, rodos, teisingą idėją – nenulemti 12 metų įvertinimo per 3 ar 4 valandas – nesusidursime su dar didesniu pasipiktinimu ir neteisingumu?
Kasmet Lietuvoje abiturientai paskutiniuosius mokslo metus užbaigia dvylikos metų galutiniu įvertinimu – egzaminų sesija. Planuodami tolimesnį gyvenimą ir galvodami apie aukštąjį mokslą, renkasi atitinkamus valstybinius brando egzaminus (VBE), atsižvelgdami į aukštųjų mokyklų reikalavimus. Atrodytų viskas gerai, logiška. Valstybė investuoja didelius pinigus į kiekvieno moksleivio 12 metų trukmės nemokamą mokslą, mokslų pabaigoje tikrina, ar investicijos nenuėjo veltui.
Bet kasmet, pasibaigus egzaminų sesijai, susiduriame su lavina pasipiktinimų ir nusivylimų, kuriuos reiškia abiturientai, jų tėvai, mokytojai, politikai ir net Nacionalinis egzaminų centras. Ne tokia tema, nelogiškas klausimas, nesuprantamas uždavinys, prasta savijauta egzamino dieną – visa tai yra kintamieji, kurie dvylikos metų darbą gali užbaigti absoliučiai turimų žinių neatspindinčiu vertinimu. Tiesa, reikia pripažinti, kad šiuo metu tai yra geriausia abiturientų centralizuota žinių vertinimo sistema, kurią turime.
Dar praėjusiais metais, pasigirdus lygiai tokioms pat valdančiųjų ir R.Karbauskio kalboms apie planuojamus abiturientų vertinimo pokyčius, stojant į aukštąsias mokyklas, išgirdome ir nevyriausybininkų nuomonę. Lietuvos moksleivių sąjunga, atstovaujanti respublikos moksleivių interesams, teigė, jog valstybinių brandos egzaminų keitimas III ir IV gimnazinės klasės pažymių vidurkiais neužtikrintų lygiaverčių galimybių, tačiau egzaminų skaidymas į atskiras dalis, kuris prasidėtų jau III gimnazijos klasėje, būtų teigiamas žingsnis pirmyn. Tarkime, pirmoji brandos egzamino dalis vyktų III gimnazijos klasės pirmame pusmetyje, antroji – antrame, trečioji IV gimnazinės klasės pirmame pusmetyje ir paskutinioji – baigiant mokyklą. Taip į atskiras dalis skaidomas egzaminas ne tik užtikrintų racionalesnį, bet ir tolygų žinių įvertinimą.
Aišku, šioje vietoje nekalbu apie galimai perkamus pažymius ar „patinka/nepatinka“ vertinimą. Reikia pripažinti, kad ne visada mokinių vertinimas mokyklose yra objektyvus, todėl yra pavojus, kad, įvedus naują vertinimo sistemą, lygiavertis centralizuotas visų abiturientų vertinimas nebus įgyvendintas.
Negalime šnekėti apie metų metus apmaudą keliančią vertinimo sistemą, absoliučiai esančią mokytojo profesinėje (o dažnai ir asmeninėje) kompetencijoje, kaip apie dalyką atsiradusį vakar. Mokinio elgesys, nuomonė, veikla, esantis ar nesantis ryšys su dalyko mokytoju virsta pažymiais, ir tai negali būti egzaminą pakeičiantis dalykas. Moksleivių žinių vertinimo sistemoje matome didelių problemų – iki šiol neturime aiškios, žinias atspindinčios, nešališkos ir centralizuotos moksleivių vertinimo sistemos, kuri leistų visos šalies moksleivių žinias vertinti tolygiai ir vienodai.
Kitaip tariant, jei šiuo metu valdantieji įvykdytų reformą, įsivaizduokime tolimesnę situaciją: abiturientai Lukas ir Miglė mokosi lietuvių kalbos dalyko. Lukas turi 15 įvertinimų, o Miglė – 8 įvertinimus. Sudėkime šių abiturientų turimus įvertinimus ir padalinkime iš jų skaičiaus. Lukui pakeisti galutinį įvertinimą ne tik būtų daug sunkiau nei Miglei, bet šioje vietoje, iš esmės, neliktų ir aiškios, nešališkos vertinimo sistemos.
Reikia pasakyti, kad lyginti dabartinę pažymių vidurkių sistemą su techniškai centralizuota ir saugia valstybinių brandos egzaminų sistema yra neracionalu ir nelogiška.
Bet apie valstybinius brandos egzaminus kalbant iš turinio pusės, kaip šiuo metu pilnavertiškai abituriento žinių nefiksuojančius vienetinius, trumpos trukmės egzaminus, keisti tikrai turime ką. Pati ilgalaikio mokinio žinių stebėjimo ir vertinimo kaupimo sistema yra net labai teigiama ir labai teisinga idėja.
Apie tokią idėją, kaip kaupiamąjį balą, šnekama jau ne vienerius metus. Tarkime, jei jau III gimnazinėje klasėje moksleivis turėtų (ar turės) galimybę centralizuotai kaupti bendrojo ugdymo dalyko galutinį įvertinimą, kurį sudarytų daugiau nei vienas ar du įvertinimai, iš esmės sistema ne tik patikrintų ilgesnio laikotarpio žinias, bet ir nekoncentruotų III bei IV gimnazinių klasių mokymo turinio tik į pasiruošimą egzaminams, atspindėtų tikrąjį išmokimą, žinojimą.
Belieka tikėtis, kad eilinį kartą skuboti valstiečių sprendimai abiturientų ir jų gyvenimų nepavers dar vienu cirku ir nesugriaus ilgai kurtos nešališkos egzaminų sistemos. Esu giliai įsitikinęs, kad ją reikia tobulinti, ne griauti. Nors, žinant paskutines valdančiųjų madas, manytina, kad tikėjimas mažai čia kuo padės.
Tomas Bilevičius yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Žmogaus teisių ir lygių galimybių komiteto pirmininko pavaduotojas.
