Lietuvos pareigūnų sprendimu, nuo šių metų gegužės rezervuojant įmonių pavadinimus Registrų centras privalo konsultuotis su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Pastaroji tikrina pavadinimų atitikimą bendrinėms lietuvių kalbos normoms ir neleidžia registruoti nelietuviškos kilmės vardų.
Dėl šios aplinkybės sėkmingiausiu Lietuvos „Metų startu“ ir „Geriausia mobiliąja programėle“ pripažintas startuolis PriceOn.lt, užuot tęsęs plėtrą universaliu, Lietuvos visuomenei gerai pažįstamu, užsienio rinkose lengvai suprantamu ir įsimenamu vardu, turėjo leistis į lietuviškų vardų ieškojimus bei tapti UAB „Tikros kainos“.
Kokios to pasekmės? Lietuvoje testuojamą, tačiau į plačias užsienio rinkas nukreiptą sistemą savo potencialiems partneriams ir vartotojams užsienyje buvome įpareigoti pristatyti niekam nesuprantamu lietuvišku vardu. Ką jums reikštų Skype („Sky Peer-to-Peer“) pavadinimas, pamėginus jį išversti į estų kalbą? Maždaug taip užsienio partnerių akyse atrodėme patys, kol galiausiai nusprendėme atvirai nepaistyti kalbininkų reikalavimų bei, pasinaudojant įstatymų spragomis, prieš keletą dienų susigrąžinti draudžiamą vardą PriceOn LT.
Pasakyti, kaip brangiai lietuviško kapitalo startuoliui kainavo (ir dar kainuos, jei už kalbininkų ignoravimą būsime baudžiami) šios „biurokratiniu patriotizmu“ paremtos pavadinimo registravimo kliūtys, nėra mano tikslas. Bet norisi atkreipti dėmesį, kad keisti politikų ir kalbininkų sprendimai neleisti Lietuvoje gimti visam pasauliui suprantamiems kompanijų pavadinimams naudos nedavė niekam, o pakenkti jau spėjo visiems.
Ką jums reikštų Skype („Sky Peer-to-Peer“) pavadinimas, pamėginus jį išversti į estų kalbą? Maždaug taip užsienio partnerių akyse atrodėme patys.
Juk jei į svečias rinkas nukreipti lietuviško kapitalo projektai startuos niekieno nesuprantamais ir sunkiai tariamais lietuviškais pavadinimais, jie bus akimirksniu pasmerkti žlugimui.
Jei įmonė bus pavadinta vienu vardu, o prekės ženklas – kitu, projektas bus pasmerktas vykdyti brangią dviejų vardų komunikaciją, o tai mažesnio kapitalo verslui vėlgi reiškia pražūtį. Dar įdomiau tai, kad formalios lietuvių kalbos normos kaip pagrindinis pavadinimo registravimo kriterijus primetamos tik mūsų verslininkams, tuo tarpu užsieniečiams, steigiantiems verslą Lietuvoje, taikomos išimtys. Kas tai – patriotizmas ar lietuviško verslo diskriminacija?
Žvelgiant iš kitos pusės, naujoji įmonių vardų registravimo tvarka papildomai kainuoja visiems mokesčių mokėtojams, nes pailgėja ir yra apsunkinama pavadinimo registravimo procedūra, į darbą įkinkant naujus tikrintojus ir prižiūrėtojus. Žinoma, pastarosios problemos ilgainiui gali ir nelikti, nes, jei greitu metu niekas nesikeis, lietuviški startuoliai gali nuspręsti startuoti (ir mokėti mokesčius) ne Lietuvoje, o bet kurioje kaimyninėje valstybėje: juk niekur kitur Europoje, išskyrus Lietuvą, tokia absurdiška įmonių vardų registravimo tvarka neegzistuoja.
O ką gero papildomi įmonių pavadinimų draudimai duoda? Daugiau patriotizmo ir lietuvybės? Kiek ilgai, laikydamiesi tokios lietuviškam verslui priešiškos patriotizmo sampratos, dar turėsime kam, dėl ko ir iš ko ją saugoti?
Viešojoje erdvėje teko matyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) atstovės argumentą, jog pasikeitimų prisibijantys lietuvių verslininkai yra „provincialūs“, nes kompanijos pavadinimui galima parinkti ir daug gražių lietuviškų žodžių, kurie nesunkūs kitų šalių gyventojams.
Jei neklystu, ta pati komisija kasmet rengia konkursą, kuriame renka gražiausius iš gražiausių. Pripažinsiu, man tikrai labai patiko skaityti 2012 m. nugalėtojų sąrašą: „Pabalnotas vėjas“, „Magiškos rankos“, „Vaikystės sodas“, „Saulės dukros“ ir t.t. Tik bėda: buvo sunku įsivaizduoti analogišką, tokį pat puikų lietuvišką pavadinimą, kuris tiktų išskirtinai į užsienio rinkas orientuotam PriceOn LT ar bet kuriam kitam startuoliui.
Gali būti, taip yra dėl to, kad tarp pagrindinių pavadinimo vertinimo kriterijų (taisyklingumas, vaizdingumas, ryšys su bendrovės veikla) VLKK neįtraukė poros pačių svarbiausių: sveiko proto ir veiksmingumo. Juk be šių savybių nebus sėkmingas joks verslas. Ir joks patriotizmas.
Tomas Gudžiauskas yra bendrovės „PriceOn“ direktorius
