Žinoma, Lietuvos vartotojas yra matęs ir šilto, ir šalto, todėl ir trečdaliu sumažėjusios kainos, nors ir vertinamos pozityviai, tačiau visgi nepatikliai – ir didesnės įtakos vartojimo įpročiams, regis, neturi.
Visgi, užsienio analitikų prognozės ir pačios OPEC organizacijos sprendimai verčia kalbėti apie pokyčius, kurie atėjo ilgam. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau vairuojančio pirkėjo krepšelyje atsiras daugiau vietos. Klausimas – ar tai bus išlaidos, pamirštos dar nuo krizės laikų, ar visiškai naujos ir pažangios vartojimo tendencijos?
Kiek iš pasipiktinusių vairuotojų, žadėjusių atsisakyti asmeninio automobilio, jei kaina viršys psichologinę 5 litų ribą, tai padarė iš tikrųjų?
Atsakymas į šį prieštaringą klausimą gali būti ir labai paprastas: prisiminkite, kaip elgėsi Lietuvos gyventojai, kai degalų kainos vieną po kito mušė rekordus.
Kiek iš pasipiktinusių vairuotojų, žadėjusių atsisakyti asmeninio automobilio, jei kaina viršys psichologinę 5 litų ribą, tai padarė iš tikrųjų? Tokių istorijų tėra vienetai, nes lietuviai – automobilininkų tauta. Nuosavas automobilis yra būtinybė, o su juo susijusios išlaidos – labiau prievolė, nei vartotojo teisė rinktis.
Taigi, greičiausiai dauguma lietuvių su papildomais eurais elgsis paprastai – ilgainiui jie virs naujais kilometrais ir 2015 metų vasarą vėl padaugės keliaujančių atostogauti nuosavu automobiliu. Kita vertus, didėjantis sąmoningumas ir dalies vartotojų dėmesys kokybei, saugumui ar net ekologijai gali sudaryti konkurenciją didesniam degalų vartojimui.
Nudilusiomis padangomis ar be draudimo?
Jeigu paklausite statistinio lietuvio, kiek eurų jis išleido degalams, taikliausias atsakymas visada bus – tiek, kiek nuvažiuoja, suprask – tiek, kiek reikia.
Paklausus apie papildomas išlaidas – nuo automobilių remonto iki draudimo – galima susidaryti aiškų vartotojo portretą su nuostatomis apie kokybę, naudą ir patirtį. Vienas perka pigiausias padangas tik visiškai susidėvėjus senosioms, antras reikalauja iš draudikų techninio asistavimo avarijos atveju, o trečias automobilį patiki tik ne kartą išbandytam autoservisui.
Kalbant apie transporto draudimą, geriausias indikatorius tokiam vartotojo portretui – KASKO draudimas. Nors šios savanoriško draudimo rūšies paklausa paprastai priklauso nuo šalies ekonominio augimo, bendrai pastebime, kad jis populiarėja ir 2014 m. vien „ERGO Insurance” Lietuvoje sudarė beveik 2 tūkst. daugiau draudimo sutarčių. Daugėja sąmoningų vairuotojų, kurie supranta KASKO draudimo vertę, juolab, kad ir jo kainos Lietuvoje yra kone žemiausios Europoje.
Mūsų skaičiavimais, net 4 iš 5 vairuotojų, kurie renkasi KASKO, daro tai savanoriškai, o ne įpareigoti lizingo ar kitų bendrovių. Šios tendencijos ne tik džiugina, bet ir leidžia manyti, kad KASKO pozicijos Lietuvos vairuotojo pirkinių krepšelyje tik stiprės.
Mažos kainos grįžo, o galingi automobiliai?
Nereikia būti marketingo ar psichologijos specialistu, kad pasakytum, kaip žmonės renkasi automobilius. Lietuvoje pakanka pažvelgti į šalies automobilių parką, kuriame atsinaujinimo tendencijos, nors ir iš lėto, bet pastebimos kasmet.
Visiškai nauji automobiliai sudaro vos 3,4 proc. KASKO apdraustų transporto priemonių, tačiau 3 metų ir naujesnių automobilių dalis jau siekia apie 13,1 proc.
Štai ir 2014 m. automobilių pardavėjai pranešė apie rekordinius pardavimus. „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, visiškai nauji automobiliai sudaro vos 3,4 proc. KASKO apdraustų transporto priemonių, tačiau 3 metų ir naujesnių automobilių dalis jau siekia apie 13,1 proc.
Žinoma, iš atpigusių degalų automobiliui dar niekas nesutaupė, tačiau jau perkantys automobilį gali jiems skirti daugiau. Specialistai prognozuoja, kad galimas vienkartinis impulsas automobilių pardavimo rinkoje, kurį lems ne tiek ekonominiai, kiek emociniai veiksniai – pirkėjai priims drąsesnių sprendimų, nes atpigę degalai asocijuojasi su stabilesne situacija ateityje.
Nors atsigaunant ekonomikai gyventojai ir vėl skiria daugiau pinigų nuosavai transporto priemonei, per krizę išmoktos pamokos nepamirštos: neekonomiški, didelio variklio tūrio lengvieji automobiliai buvusio populiarumo, panašu, nesusigrąžins. Nors visame pasaulyje tai siejama su ekologija ir emisijų ribojimais, lietuviams svarbesnė yra materialinė pusė.
Tai šiek tiek primena praėjusio dešimtmečio pradžioje masiškai statytus, o vėliau vaiduokliais virtusius didelio ploto individualius namus. Lietuvos vartotojas tampa vis racionalesnis įvairiose rinkose ir šiuo požiūriu vis panašėja į Vakarų Europos vartotoją.
Aksesuarai vietoj saugumo
Nors jau pakrikštijome lietuvius automobilininkų tauta, kaip ir visose srityse, čia egzistuoja vairuotojų tipas, kuriems automobilis ne įprotis, o kasdienė šventė. Šie vairuotojai entuziastai yra linkę ne tik leisti laisvalaikį su ir po automobiliu, bet ir negaili papildomų investicijų.
Deja, ERGO transporto draudimo ekspertai pastebi, kad dažniau šiems vairuotojams rūpi automobilio išorė, juos domina technika, o apie saugumą ir praktišką automobilio eksploataciją taip giliai nesusimąstoma. Kartais iš tiesų stebina, kai randama pinigų individualiems valstybiniams numeriams ar brangiems aksesuarams automobilio salone, tačiau vaiko kėdutei ar KASKO draudimui lėšų nebepakanka.
Bet kokiu atveju, pingantys degalai teigiamai paveiks visus su transportu susijusius verslo sektorius, o svarbiausia, kad iš to laimės vartotojas.
Neprisimenu kito tokio atvejo, kai šis laimėjimas toks akivaizdus, kaip kainos degalinių švieslentėse. Ar užteks sąmoningumo Lietuvos vairuotojams pasinaudoti dar vis jaučiamu kainų skirtumu – klausimas, skirtas veikiau kiekvienam individualiai.
Tomas Nenartavičius yra ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Draudimo departamento direktorius
