Tačiau būtent tada, 1993-iųjų sausio 12 dieną, 8 organizacijos (tarp kurių valstybės ir verslo įmonės, universitetas) pasirašė steigimo sutartį, o tų pačių metų gegužės 13 dieną įregistravo Elektrotechnikos pramonės asociaciją, kuri ne kartą transformavosi iki šiandienės modernios LINPRA organizacijos, šį mėnesį mininčios trisdešimtmetį.
Dabar Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė gali ne tik svajoti apie realiai pasiekiamą tikslą, kad 2030-aisiais metais Lietuva būtų inžinerijos šalimi. O tai buvo neįsivaizduojama atkūrus nepriklausomybę, kai kone kas penktas (17,8 proc.) gyventojas dirbo žemės ūkyje.
Kaip viskas keitėsi? Šiandien jau retas vilnietis galėtų pasakyti, kuo užsiėmė „Vilniaus Vingis“, legendose apipinta „Sigma“, tik pavadinimuose išlikusi „Vilniaus grąžtų gamykla“, kitus šalies regionus garsinusios Panevėžio „Ekranas“, Šiaulių „Nuklonas“, Utenos laboratorinių elektros krosnių gamykla ir kitos.
Tie trys LINPRA istorijos dešimtmečiai gerai iliustruoja ir virsmus, kuriuos išgyveno šalies inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės. Pirmasis dešimtmetis iki pat Rusijos krizės 1998 metais pasižymėjo iš esmės sovietinio palikimo perdalijimu ir bandymu modernizuoti naujai realybei. Krizė iš dalies padėjo – nukirto dar likusias bambagysles su likusia post-sovietine pramone, teko neišvengiamai persiorientuoti į artėjančios narystės Europos Sąjungoje ritmą.
Kartu šis laikotarpis iki 2004-ųjų tapo ir reikšmingų užsienio investicijų metais, kai privatizuotos sovietinės įmonės perėmė Vakarų technologijas, jų deleguoti vadybininkai privertė persikvalifikuoti ir su nauja kokybe dirbti dar sovietine patirtimi kvėpuojančius inžinierius.
ES narystė inžineriją ir technologijų pramonę privertė keistis iš esmės. Diegdama šiuolaikinius vadybos sprendimus, perimtus iš Skandinavijos, Vakarų Europos šalių, didindama našumą ir efektyvumą, koja kojon žengdama su technologijų kaita, skaitmeninimo, pramonės automatizavimo sprendimais Lietuva pradėjo niekuo nebenusileisti aukštąsias technologijas naudojančioms pasaulinėms lyderėms.
O struktūrinė ES parama padėjo keisti visus pramonės sektorius. Ne tiek ES lėšos, kiek žinios, technologijos ir know-how leido kokybiškai naują lygį pasiekti daugeliui įmonių. Tam padėjo ir naujos valstybės paskatos (finansiniai mechanizmai) investuoti. Atsivėrė galimybės, kurios jau niekuo nebebuvo susijusios su sovietiniu palikimu.
Būtent krizės pamokos paskatino į Lietuvą pažvelgti tarptautiniams gigantams, kurie palengva pradėjo tikrinti mūsų personalo ir infrastruktūros potencialą.
2007-2008 metų finansų krizė Lietuvos inžinieriams pasijautė savotiškai – pasaulyje pradėta ieškoti alternatyvių tvarų augimą galinčių užtikrinti partnerių, ir dirbti nebijantys lietuviai čia tapo rimtai svarstoma galimybe. Būtent krizės pamokos paskatino į Lietuvą pažvelgti tarptautiniams gigantams, kurie palengva pradėjo tikrinti mūsų personalo ir infrastruktūros potencialą.
Šiuos procesus tik iš dalies pakeitė pastarųjų metų pandemija. Gal net priešingai, ankstesni svarstymai gyvai leido patikrinti ir įrodyti, kad Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė yra patikimas pasaulinių tiekimo grandinių partneris. Tuo pat metu dėl geografinės padėties ir geopolitinės situacijos gerokai patrauklesnis globalios rinkos lyderiams.
Būtent pandemijos metais pradėjo ryškėti naujas ne tik inžinerijos pramonės iššūkis – tai kvalifikuotos darbo jėgos išteklių ribotumas. Čia mintyse ne tik aukščiausios kvalifikacijos inžinieriai, ne ką mažiau svarbūs yra suvokimą ir patyrimą turintys meistrai, sugebantys valdyti aukštųjų technologijų įrangą, būti ta esmine dalimi tarp projektų ir idėjų brėžiniuose bei realių pjaustančių, lituojančių ar spaudžiančių įrengimų.
Rekordiniais 2022 metais Lietuvos inžinerinė pramonė pasiekė net 6,8 mlrd. eurų apyvartą (be PVM ir akcizų). Skaičiuojama, kad šalies eksporte inžinerijos ir technologijų dalis siekia apie penktadalį visų pardavimų. Galima prisiminti, kad po paskutinės 2007-ųjų krizės šio sektoriaus metinės pajamos tesiekė 2,55 mlrd. eurų.
Kur toliau ves Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės kelias?
Į atvirą klausimą atsakyti sudėtinga, nes antrus metus vykstantis karas Ukrainoje tėra tik akivaizdus ne ką mažiau intensyvių kovų pasaulinėje gamybos pramonės rinkoje pavyzdys. Joje nešaudo patrankos ir nežūsta kariai, tačiau verslai kovoja žūtbūtines išlikimo kovas. Lietuva gali džiaugtis savo šiandien turimais technologiniais pranašumais, Vakarų partnerių pasitikėjimu, leidžiančiu pirmiems pasinaudoti inovacijų vaisiais. Tačiau jau minėtas darbo jėgos trūkumas, vėl kylantys laisvos prekybos barjerai, žaliavų ir išteklių tiekimo sutrikimai prie visa to prideda ir nemažą klaustuką.
Lietuva gali džiaugtis savo šiandien turimais technologiniais pranašumais, Vakarų partnerių pasitikėjimu, leidžiančiu pirmiems pasinaudoti inovacijų vaisiais.
Pastaraisiais metais LINPRA daug dėmesio ir skiria dviem aktualiausioms kryptims. Pirma, prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą, taip užtikrinant inžinerinės pramonės ateitį. Antra, tai eksporto skatinimas ir eksporto barjerų naikinimas, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška.
Turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, iš kurių sąrašo karo metais tikrai nedingo ir ypatingo dėmesio vis dar reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius, ieškant naujų būdų motyvuoti ir rinktis inžinerijos įmonių siūlomą karjerą.
Per trisdešimt pokyčių metų LINPRA adaptavosi ir sustiprėjo, todėl toliau išliks bendrus Lietuvos inžinerinės pramonės interesus ginančiu stabilumo simboliu. Gegužės 25 dieną LINPRA kartu su partneriais organizuojamoje konferencijoje „Industry 4.0“ apie šių dienų pasirinkimus diskutuos visi šiandienos pramonės lyderiai. Esu tikras, kad visi kartu rasime tiesų kelią į užtikrintą inžinerinės pramonės ir Lietuvos ateitį.